Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo jau du dešimtmečius besitęsiantį liustracijos procesą užbaigti paviešinant visą archyvuose turimą medžiagą, susijusią su tuo, kaip KGB ir kitos sovietų specialiosios tarnybos įtraukdavo Lietuvos gyventojus į savo veiklą, ir paaiškinti ją gyventojams.
Tokį liustracijos užbaigimo būdą valstybės vadovė trečiadienį aptarė su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynimo komiteto (NSGK) nariais.
Kaip po susitikimo teigė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys, D. Grybauskaitė siūlo viešinti archyvo dokumentus. Jeigu tame dokumente yra asmens pavardė, ji taip pat būtų paviešinta.
Kartu valstybės vadovė siūlo masiškai šviesti gyventojus apie KGB ir specialiųjų tarnybų veiklą ir jų padarytą žalą. Siūloma gyventojams teikti kvalifikuotą išaiškinimo pagalbą.
"Kad tiems žmonėms, kurie mato dokumentą iš archyvų, būtų padedama suprasti, ką šis dokumentas reiškia, o kokią įtaką jis galėjo turėti to žmogaus veiklai arba jo likimui, ar jis galėjo po to būti užverbuotas ir tapti agentu, ar ne", - sakė L. Balsys.
Gyventojų švietimu, pasak NSGK pirmininko Arvydo Anušausko, galėtų užsiimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, kuris tą daro ir dabar - jų tinklapyje skelbiama tūkstančiai lapų dokumentų.
"Tik tą darbą turėtų lydėti didesnis šviečiamasis darbas, tai yra išaiškinimas dokumentuose naudojamų definicijų, daugelis sąvokų dabartiniam jaunam žmogui nėra žinomos. (...) Nekalbama apie visuomenės plūdimą į archyvus, nes ir dabar, pagal įstatymą (su dokumentais - ELTA), turi teisę susipažinti represuotų asmenų artimieji, tyrėjai. Apribojimas vienintelis - neleidžiama susipažinti su ta duomenų dalimi, kuri liečia jau prisipažinusius asmenis", - sakė A. Anušauskas.
Pasak NSGK pirmininko, bendradarbiavus su KGB yra prisipažinę 1,5 tūkst. asmenų, dar dalis praėjo vadinamąją "kabinetinę liustraciją".
"Kabinetinę liustraciją atlikusius aš vadinu tuos asmenis, kurie prisipažino ne Aukščiausiosios Tarybos komisijai, nesiuntė pranešimų KGB veiklai tirti komisijai, kuri egzistavo 1991-1992 metais, ne pagal kokius įstatymus, o ateidavo į buvusių VSD vadovų kabinetą ir sutardavo dėl kažkokių mums nežinomų dalykų", - teigė A. Anušauskas.
Į klausimą, kiek yra neprisipažinusių su KGB bendradarbiavusių asmenų, A. Anušauskas atsako lakoniškai, kad jų yra daug.
"Čia yra įrodomosios bazės reikalas, jeigu žinome, kad į Maskvą išvežta 5 tūkst. agentų asmens bylų, dalis tų žmonių prisipažino, dalis perėjo per kabinetinę liustraciją, vis dėlto žinant, kad prisipažino 1,5 tūkst., o išvežta 5 tūkst. bylų, tai galime konstatuoti skirtumą", - siūlo paskaičiuoti A. Anušauskas.
NSGK vadovas priminė, kad maždaug 105 tūkst. agentų asmens bylų buvo sunaikinta 1989-1990 metų pradžioje.
"Bet tai liečia visą KGB egzistavimo laikotarpį - ir pokarį, ir vėlesnius laikus. Tai yra dešimtys tūkstančių žmonių", - sakė A. Anušauskas.
Tačiau, pasak jo, daug žmonių, ypač pokariu, buvo formaliai tik dėl skaičiaus įrašomi tarp agentų.
"Vienu metu egzistavo net 27 tūkst. agentų - kažkoks miškininkas, kažkoks medkirtys atseit buvo užverbuotas, bet realybėje to nebuvo, tai buvo partizaninio karo ypatybės", - sakė A. Anušauskas.
Pasak jo, didelis skaičius asmenų buvo užverbuota ir vėlesniais laikais, bet dalis jų emigravo, dalis mirė.
Nors, A. Anušausko teigimu, daug dokumentų yra sunaikinta, bet ir iš išlikusių dokumentų fragmentų daug ką galima atkurti. "Yra agentų slapyvardžių registracijos žurnalai, kur yra daug įdomių įrašų, yra KGB darbuotojų darbo sąsiuviniai", - vardino NSGK pirmininkas.
Pasak jo, ir iki šiol buvo bandoma išsiaiškinti asmenis, bendradarbiavusius su KGB - "kažką išaiškino Valstybės saugumo departamentas, kažką - Liustracijos komisija".
"Tie žmonės ėjo tam tikras pareigas, dalis jų neteko tų pareigų", - teigė A. Anušauskas, primindamas, kad jau dabar nuo KGB oficialaus egzistavimo pabaigos praėjo beveik 19 metų, o vidutinis užverbuotų asmenų amžius buvo apie 35 metus.
"Iki 25 metų amžiaus buvo labai nedidelė agentų dalis. Tai sumuokite - 35 plius dar du dešimtmečiai (...) 35 metai tai yra tik vidurkis, didelė dalis asmenų buvo dar vyresni, taigi daug tų žmonių, kurie savu laiku bendravo su KGB, yra pasiekę tą amžių, kada jie, pavyzdžiui, pagal įstatymą nebegali dirbti statutinėse organizacijose, nedirba valstybės tarnyboje, kiekvienas procesas dėl to turi savo pabaigą", - sakė A. Anušauskas.
Pasak NSGK pirmininko, jei bus pradėtas viešinimas, tai bus tęstinis procesas, neribojamas laiku. Yra ir kita viso šio reikalo pusė - teisinė liustracija, tai yra nepripažinusių bendradarbiavus su KGB asmenų išaiškinimas, jų bylų atidavimas teismui, jų nagrinėjimas.
A. Anušausko nuomone, šis procesas turėtų vykti bent jau iki 2012 metų.
"Kalbama apie tai, ar įstatyme numatyti teisinės liustracijos vykdymą dar keletui metų ir viešinimą, ar (...) nutraukti teisinį liustracijos procesą ir pradėti tik viešinimą", - sakė A. Anušauskas.
Pasak pirmininko, NSGK šiuo klausimu vyrauja skirtingos nuomonės. "Įstatymo priėmimas padarė lankstą, įstatymas yra sugrįžęs į komitetą svarstymui, artimiausiu metu priimsime sprendimą ir grąžinsime į svarstymo stadiją", - sakė A. Anušauskas.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
