Apie nerimą keliančią tendenciją – didėjančią slaugytojų emigraciją – kalbėjo Panevėžyje viešėjusi Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė, docentė Danguolė Jankauskienė. Europos Komisijos užsakymu ji atliko tyrimą apie krizės įtaką sveikatos sektoriui.
Pasak docentės, anksčiau sparnus į užsienį dažniau kėlė gydytojai, šiemet jų, norinčių svetur dirbti, sumažėjo, bet slaugytojų – padaugėjo.
Nuo 2004 metų kasmet maždaug po 300 medikų, daugiausia gydytojų, tvarkydavosi dokumentus dirbti užsienyje. Šiais metais tokius dokumentus paėmė 306 medikai, iš jų didžioji dalis – slaugytojos.
Sunkmečiu atlyginimai mažėjo ir gydytojams, ir slaugytojoms, tačiau pastarosioms krizė smogė skaudžiau, nes jų atlyginimai ir taip buvo palyginti nedideli.
Slaugytojos ėmė aktyviau žvalgytis darbo pagal specialybę užsienyje. Be to, nepalankia situacija Lietuvoje suskubo pasinaudoti ir kai kurių valstybių darbdaviai.
Gana intensyviai sau darbo jėgos tarp Lietuvos slaugytojų ieško norvegai. Jiems Lietuvoje atstovaujanti bendrovė „Orange Group Baltic“, iki šiol slaugytojų daugiausia žvalgiusis Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, dabar pradėjo reklamuotis ir Panevėžio spaudoje.
Šios bendrovės projektų vadovė Lina Ragienė „Sekundei“ sakė, kad slaugytojų susidomėjimas darbu Norvegijoje labai didelis. Daug kreipiasi ir vyresnio amžiaus medikių. Ten jau triūsia per 80 šios bendrovės išsiųstų slaugytojų.
Daug norinčiųjų atkrenta
Bendrovė „Orange Group Baltic“ Lietuvoje ieško bendrosios praktikos slaugytojų senelių globos namams. Reikalinga turėti galiojančią licenciją. Darbo patirtis pageidautina, tačiau nėra būtina. Tačiau privalu bent vidutiniškai mokėti anglų arba vokiečių kalbą. Be to, prieš išvykstant reikia pramokti norvegų kalbos.
L.Ragienė sakė, kad slaugytojoms organizuojami trijų mėnesių intensyvūs norvegų kalbos kursai. Projektų vadovės teigimu, nemažai daliai norinčių padirbėti Norvegijoje slaugytojų šie reikalavimai pasirodo neįveikiami.
„Ypač vyresnio amžiaus slaugytojoms, nes jos dažniausiai nekalba angliškai. Paprastai sėkmingai atranką pereina ir į Norvegiją išvyksta 25–40 metų slaugytojos“, – kalbėjo bendrovės darbuotoja.
Pasak L.Ragienės, slaugytojoms siūlomas lankstus darbo grafikas – keturių savaičių komandiruotė Norvegijoje ir dvi savaites ilsėtis Lietuvoje, tad dirbti fiordų šalyje veržiasi ir mažų vaikų turinčios moterys.
Paklausta, kiek lietuvės slaugytojos per mėnesį gali tikėtis uždirbti slaugydamos norvegų senolius, projektų vadovė atsakė, kad, atskaičius visus mokesčius, iki 8 tūkstančių litų. Bendrovė esą slaugytojoms suteikia gyvenamąjį plotą ir apmoka kelionės išlaidas.
Pašnekovė neneigė, kad bendrovei nuo kiekvienos nusiųstos slaugytojos darbo užmokesčio atitenka tam tikra dalis, tačiau tikino, kad lietuvės medikės yra patenkintos ir atlyginimais, ir darbo sąlygomis.
Slaugytojos su bendrove sudaro vienerių metų darbo sutartį. Jeigu ją nori nutraukti anksčiau, privalo sumokėti numatytą kompensaciją.
L.Ragienė įsitikinusi, kad lietuvės slaugytojos galėtų rasti darbo ir Norvegijos gydymo įstaigose, tačiau turi laisvai kalbėti norvegiškai.
„Šioje šalyje slaugytojų ypač trūksta nedideliuose miesteliuose, kur daug vyresnio amžiaus gyventojų“, – kalbėjo ji.
Bedarbių slaugytojų – mažai
Pasak Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės, bedarbių tarp diplomuotų ir galiojančią licenciją turinčių slaugytojų nedaug. Darbo biržoje registruota tik 18 tokių specialisčių, turinčių darbo patirties, ir penkios, šiemet baigusios mokslą.
„Gerokai daugiau bedarbių yra tarp kažkada įgijusių slaugytojų profesiją, bet seniai nedirbančių pagal specialybę ir neturinčių licencijos. Paprastai tokios moterys ir neieško slaugytojos darbo“, –kalbėjo pavaduotoja.
Inga SMALSKIENĖ
