Biržų rajono Anglininkų kaimo gyventojai tapo įkaitais. Mokestį už tiekiamą vandenį mokantys žmonės ištikus vandentiekio avarijai pagalbos nesulaukia. Kam šiuo metu priklauso kaime esantis vandens bokštas, nežino net Biržų rajono vadovai. Tad ištikus bėdai kaimo žmonėms belieka pasikliauti tik savo jėgomis.
Vanduo - iš parduotuvės ir upės
Anglininkiečiai kas mėnesį moka nustatytą mokestį už jiems tiekiamą vandenį. Mokestis palyginti nedidelis - 3,50 lito vienam žmogui ir 5 litai už laikomą vieną gyvulį. Pinigus vartotojai moka į parduotuvę atvažiuojančiai buhalterei. Pasirašo jos duodamoje knygoje, gauna čekį, kad už vandenį sumokėjo.
Tačiau kokiam asmeniui ar įmonei moka, jie nežino. Ant čekio apie savininką duomenų nėra. Tad iš ko pareikalauti atsakomybės už to paties vandens tiekimo organizavimą, jie nežino. Kam priklauso vandentiekio bokštas, taip pat nežinia.
Kaimo gyventojų padėtį apsunkina ir tai, kad visoje gyvenvietėje belikę gal tik penki šuliniai. Bėda nutiko praėjusį trečiadienį, kai dėl didelių šalčių vandentiekio bokštas užšalo. Be vandens liko apie šimtą vartotojų. Žmonės dvi dienas geriamą vandenį pirko parduotuvėje, o gyvuliams girdyti jo vežėsi iš upės.
Niekas nežinojo, kiek laiko tokia situacija tęsis, tad visi puolė prašyti kaimo bendruomenės pirmininko, Papilio seniūno Gedimino Arnašiaus pagalbos. Penktadienį G. Arnašius kartu su elektriku Petru Šilaikiu atsirakino bokšto patalpos duris. Jiems padėjo anglininkiečiai Petras Strėma ir Juozas Gasiūnas.
Prie dujų baliono prijungę specialias lempas vyrai atšildė apledijusį vamzdyną ir kranus. Sumažino vandens lygį bokšte, apšiltino dalį kranų ir vamzdyno. Penktadienio vakare kaimo žmonės jau galėjo džiaugtis vėl pradėjusiu tekėti vandeniu.
Savininkas - neaiškus
„Viskas gerai, bet iki kito karto. Reikia vandentiekio ir bokšto klausimą spręsti iš esmės", - kalbėjo į „Šiaurės rytų" redakciją bei rajono tarybos narį Kęstutį Slavinską kreipęsi Anglininkų kaimo žmonės.
Vandentiekio bokštą prieš dešimtmetį kartu su Anglininkų žemės ūkio bendrove iš pajininkų nupirko vadinamieji „berniukai". Vėliau bendrovei bankrutavus bokštas buvo parduodamas kartu su kitu bendrovės turtu. Tačiau turtą pardavinėjęs antstolis bokšto nepardavė Anglininkų kaimo bendruomenei. Jį nupirko privatus asmuo, kuris bokštą pardavė panevėžiečiams.
„Kai kas nors sugenda ar nutinka avarija, jie bėga į krūmus. Vienas nuo kito stumia. Tad lieka tvarkytis savo jėgomis. Tik pinigus susirenka. Jų, manome, užtenka ne tik už elektrą sumokėti, bet ir pelnui lieka", - samprotavo bendruomenės pirmininkas Gediminas Arnašius.
Kai trūksta vandentiekio trasa, ją tvarko kaimo gyventojai. Patiems prieš kurį laiką teko keisti ir sugedusį siurblį. Tiesa, kai nežino, kas yra savininkas, prie svetimo turto nedrąsu ir rankas kišti.
Problemą išspręs gręžinys
Informaciją apie anglininkiečių problemą savivaldybės Ekonomikos ir verslo plėtros komiteto posėdyje paskelbė tarybos narys Kęstutis Slavinskas. Ją išklausiusi savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė tvirtino jau žinanti. Direktorės žiniomis, anksčiau yra bandyta bokštą iš savininkų nupirkti, tačiau nepavyko susitarti dėl kainos.
Pašnekovės manymu, problema bus išspręsta, jei Anglininkų kaimo bendruomenė pradės įgyvendinti „Leader" projektą. Juo remiantis tikimasi padaryti gręžinį ir bėdų keliantis vandentiekio bokštas liks nereikalingas.
Jurgita Vitkauskienė
