Šiaulietis Seimo narys Andrius Šedžius pastaruoju metu išgarsėjo kaip naujasis "ubagų karalius“. Milijonierius žarstė pažadus apmokėti vargšų benamių sąskaitas, tačiau netrukus įsivėlė į raštišką ginčą su Šiaulių miesto savivaldybe.
Nuo to benamiams nei šilta, nei šalta. Tiksliau – mirtinai šalta. Per pirmuosius speigus po nakties rasti du sušalę benamiai – 50 ir 65 metų nenustatytos tapatybės asmenys.
Benamio kasdienybė
Benamis Darius naktis leidžia garsiojoje slėptuvėje, esančioje Dubijos gatvėje. Čia nakvoja dar keletas asmenų. Darius po pirmųjų speigų atsikėlė gyvas. Jis nesušalo. Net ir nešildomos slėptuvės sienos apsaugojo nuo kaustančio šalčio.
Atsikėlęs Darius be perstojo kosėja. Bronchitas. Įsisenėjusi liga. Slėptuvė nešildoma. Benamis girdėjo apie Seimo nario norus apmokėti slėptuvės sąskaitas. Tačiau tik numoja ranka: „Niekam mes čia nerūpime. Greičiausiai vėl kokio nors sklypo užsimanė.“
Benamis sako jog Šiaulių nakvynės namuose negali nakvoti. Tam reikia turėti asmens tapatybės dokumentą, kurį Darius yra seniai praradęs. Staliaus specialybę įgijęs Darius jau septintus metus šitaip gyvena – jau priprato ir nieko keisti negalvoja.
Benamis Darius praeina pro konteinerį, kuris pastatytas visai šalia slėptuvės. Jis skirtas benamiams, kurie į jį dažniausiai neturi ko išmesti. Ir išvis – dėl šiukšlių benamiai nesuka galvos. Svarbiausia išgyventi dar vieną dieną, gauti išgerti ir neužmigti šaltyje.
Raštų karas
Seimo narys Andrius Šedžius prieš kurį laiką pasišovė gelbėti keletą Šiaulių benamių, kurie naktis leidžia apleistoje slėptuvėje. Jis teigia, kad žmogiškumas milijonieriaus sieloje pabudo, kai Savivaldybė svarstė nutraukti minėtos slėptuvės finansavimą dėl lėšų stygiaus.
Seimo narys pasiūlė apmokėti benamių komunalines išlaidas, kurios per metus siekia kelis šimtus litų. Taip pat viešai prabilo, jog Savivaldybė planuoja slėptuvės vietoje sklypą vienos miesto įmonių vadovo užsakymu. Seimo narys A. Šedžius prabilo apie slėptuvės priežiūrą panaudos sąlygomis.
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius A. Šedžių raštiškai informavo, jog Seimo nariui pagal įstatymus negalima panaudos pagrindu naudotis valstybiniu turtu. Direktorius neatstūmė A. Šedžiaus geranoriškumo ir pasiūlė bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją A. Šedžius galės netrukdomas investuoti savo asmenines lėšas. Galės priisiimti visas išlaidas, susijusias su slėptuvės eksploatavimu. Taip pat galima prisiimti atsakomybę už tvarkos palaikymą benamių slėptuvėje.
Gavęs tokį raštą A. Šedžius nė nemanė pakratyti piniginės. Atkirto Savivaldybei savo raštu, kuriame ilgai pasakojo apie socialinę atskirtį ir benamių subkultūrą. Taip pat netrūko ir gąsdinimų: „Žinia, šiomis dienomis, kai nedarbo mastas šalyje auga ne dienomis, o valandomis, socialinė atskirtis didės dar spartesniais tempais. Problema taps nenuspėjama.“
Rašte seimūnas tvirtino, jog bedarbių armiją ir skurdą Lietuvoje augina tokios nesusipratėlės savivaldybės kaip Šiaulių. Labiausiai dėl visko kalta Vyriausybė, kuri, anot Seimo nario, priėmė eilę „naktinių“ įstatymų.
Logiška būtų, jei administracijos direktorius V. Damulevičius raštiškai paaiškintų A. Šedžiui, kad įstatymus priiminėja ne Vyriausybė, o Seimas, kuriame šiuo metu ir dirba gerasis milijonierius.
Rinkiminiai dividendai ar gėda?
Sušalo du benamiai. Sąskaitos liko neapmokėtos. Kaltų dėl didėjančios „socialinės atskirties“ ir gausėjančios „benamių subkultūros“ nėra. Politko ir valdininkų ginčas tapo eiline ponų reklama.
A, Šedžius, paklaustas, ką mano apie susidariusią situaciją, teisinosi: „Aš Savivaldybei bandžiau ištiesti pagalbos ranką. Prašiau, kad perrašytų vandens ir elektros skaitiklius mano vardu. Savivaldybė negali pakelti tokios gėdos, kad kelis šimtus litų už ją moka privatus asmuo.“
Seimūnas atvirai kaltino Savivaldybę tuo, jog siekiama suinteresuotiems asmenims suformuoti sklypą . Pats A. Šedžius tikino, jog jam tas sklypas nerūpi, o gerumas apėmė grynai iš žmogiškumo. „Man užteks ir keletos kvatratinių metrų Daušiškėse“, - taip apie sklypus baigė kalbą politikas.
Benamiai nebetelpa
Šiaulių nakvynės namų laikinoji direktorė Danutė Bogušienė informavo, kad, atšalus orams, laisvų vietų jau nebėra. Iš 75 nakvynės namų gyventojų - 21 vaikas. Nakvynės namai teikia ir blaivyklos paslaugas. Aštuonios vietos yra skirtos greitosios medicinos pagalbos atvežtiems benamiams pernakvoti ir išsiblaivyti.
Paprastai į blaivyklą negali patekti benamis, kuris sugebėjo iki nakvynės namų ateiti pats. O tapti nakvynės namų gyventoju negali žmogus be dokumentų. D. Bogušienė paaiškino, jog benamiams čia atvykti ir apsigyventi labiausiai trukdo vidaus taisyklės: „ Jų gyvenimo būdas kitoks – keliuosi, kai noriu, einu, kur noriu. niekur nedirbu ir darbo neieškau. Šioje įstaigoje yra patvirtintos vidaus taisyklės, kurių privalu laikytis.“
Nakvynės namų vadovė teigia, kad nakvynės namuose apsigyventi gali visi benamiai. Jei žmogus kreipiasi, bet neturi asmens dokumentų, jam apmokamas tapatybės kortelės išėmimas. Jei ateina žmogus, neturintis jokių oficialių pajamų, jis užregistruojamas darbo biržoje. Tokie žmonės čia gyvena nemokamai. „Reikia pačiam žmogui norėti“, - teigia D. Bogušienė.
Alvydas Januševičius
