REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS


Gruodžio 10 dieną Seimas pritarė valstybės biudžeto projektui. Išlaidos be ES paramos lėšų viršys 18 mlrd. litų, kartu su jomis – 26 mlrd. litų. Valstybės biudžeto išlaidos mažės 4,7 proc. palyginus su 2009 metais. I

REKLAMA
REKLAMA


Išlaidos apkarpytos (per?) švelniai, tačiau didesniam biudžeto taupymui įgyvendinti trukdė keletas sunkiai išvengiamų išlaidų – skolos aptarnavimo kaštai, ES lėšų kofinansavimas, tam kad būtų įsisavintos beveik 8 mlrd. litų siekiančios ES lėšos bei išlaidos sveikatos apsaugos reformai, kurią įgyvendinus, išlaidos netrukus mažės. Atsižvelgus į šias pastabas, biudžeto apkarpymas siektų 13,4 proc. Visgi net šis skaičius mažokas palyginus su verslo įmonėse atliktais sąnaudų optimizavimais arba Gruzija, kuri savo biudžeto išlaidas 2010 metams nukirto visais 21,5 proc. Biudžeto deficitas šioje šalyje sudarys tik 1,6 proc. nuo BVP. Lietuvoje jis viršys 6 proc.

REKLAMA


Deja, tiksliai konkretiems tikslams paskirtų lėšų, o juo labiau atliktų išlaidų surasti neįmanoma. Neabejoju būtinumu sukurti internetinę duomenų bazę (pvz. www.valstybesbiudzetas.lt), kurioje būtų vienoje vietoje detaliai išskaidytos visoms valstybinėms įstaigoms, ministerijoms, tarnyboms ar kitoms institucijoms paskirtos lėšos ir jų detalus faktinis panaudojimas bei palyginimas su praėjusiais metais.


Šiuo būdu būtų pasiekti keli pagrindiniai tikslai:

1. Viešumas užtikrintų skaidresnį lėšų panaudojimą. Tai stipriai veiktų prevenciškai, nes institucijos vadovas turės pasiaiškinti už viešumoje matomus įtartinus, korupcinius ar tiesiog bereikalingus lėšų panaudojimus. Žinodamas tai, vadovas atsakingiau elgtųsi su paskirtomis lėšomis.

REKLAMA
REKLAMA




2. Viešumas padėtų lėšas panaudoti efektyviau. Kiekvienas pilietis, aiškiai matydamas lėšų panaudojimo kryptis ir jų pjūvius, galėtų teikti konstruktyvius lėšų panaudojimo pasiūlymus. Juk diskusijoje gimsta tiesa.


3. Šalies bei tokį projektą įgyvendinusios valdžios įvaizdis stipriai išaugtų. Lietuva pasauliui galėtų demonstruoti precedento neturintį skaidrumą ir viešumą bei pakiltų visuose atliekamuose vertinimuose bei reitinguose, ypač susijusiuose su korupcija.


4. Netektų gaišti valdininkų laiko atsakinėjant į teisėtus žurnalistų klausimus apie valstybės lėšų panaudojimą ar korupcinius sprendimus, nes viskas detaliai būtų pateikta internete.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Siekti viešumo reiktų nepaisant to, kad šis projektas neabejotinai susilauktų milžiniško pasipriešinimo, jo įgyvendintojų juodinimo - juk pakliudžius viešuosius pirkimus, netruko atsirasti tendencingai kurtų straipsnių, nukreiptų prieš reformos iniciatorius. Projektas kainuotų kelias dešimtis ar net pora šimtų milijonų litų, bet jau pirmaisiais metais atsipirktų. Tą liudija ir viešųjų pirkimų sistemos reforma, inicijuota Ūkio ministerijos, jau dabar leidusi sutaupyti biudžeto lėšų.

Prieš pora savaičių projekto idėja pasidalinome su premjero A.Kubiliaus patarėju Ridu Jasiulioniu, kuris žadėjo stengsiąs bent informuoti apie šią idėją. Tikiu, kad Lietuva gali tai įgyvendinti. Juolab, kad seimo narys Petras Auštrevičius pateikė įstatymo projektą, kurio esmė labai panaši į mūsų siūlomą:

REKLAMA

kas mėnesį (alternatyva: kas ketvirtį), ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, savo interneto tinklalapyje viešinti informaciją apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą, konkrečiai ir išsamiai nurodant, kiek paskirtų biudžeto asignavimų tą mėnesį (alternatyva: tą ketvirtį) buvo panaudota darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kitoms išmokoms, konkrečių programos priemonių įgyvendinimui ir kitoms išlaidoms“.

Vaidotas Rūkas, teigiamai.blogspot.com

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų