Šiandien - paskutinė diena, kai dar buvo atvertos durys aštuoniuose Biržų rajono paštuose.
Nuo rytdienos paštų nebeliks Šukionyse, Meilūnuose, Geidžiūnuose, Kratiškiuose, Parovėjoje, Kvetkuose, Kučgalyje ir Kupreliškyje.
Paštų turtą išsiveš panevėžiečiai, o likę darbuotojai korespondenciją skirstys asmeniniuose automobiliuose arba savo namuose.
Nuo šiol rajone veiks trys kilnojamieji paštai. Vienas jau aptarnaudavo Pučiakalnės kraštą.
Pasigirdus informacijai apie ruošiamą pertvarką kaimų gyventojai rinko parašus, siuntė laiškus į Vyriausybę prašydami neuždaryti kaimo paštų, kurie atlieka ne tik finansinę, bet ir socialinę funkciją. Tačiau tai nepadėjo.
Iš aštuoniolika šių paštų darbuotojų į naujai stengiamus pereis dvylika. Parovėjos pašto viršininkė Jolanta Aišparienė perkelta dirbti į kilnojamąjį paštą. Tiesa, ji nuo šiol dirbs ne savo apylinkėse, kurias gerai pažįsta, o Vabalninko krašte.
Kaimo žmonės svarsto, ar juos suspės aptarnauti per tas 20 minučių, kurias kaimuose praleis atvažiavęs kilnojamasis paštas. O uždaromų paštų darbuotojai abejoja, ar tokiu būdu tikrai bus sutaupyta.
Štai Parovėjos paštas kas mėnesį už patalpos nuomą seniūnijai mokėdavo 12 litų, išdegindavo elektros už 9 Lt.
„Tuos 120 litų per metus ir pačios galėjome „sumesti". Kam ta optimizacija naudinga, nesuvokiame. Ką darys vienkiemių gyventojai? Valstybė visiškai nesuinteresuota rūpintis paprasto žmogaus gerove. Jei kontrolinis pašto akcijų paketas priklauso valstybei, kodėl ji neįsikiša, nedotuoja kaimo paštų? Pertvarkoma čia, kaime, nebuvus, jame negyvenus ir neįsivaizduojant, kaip viskas yra. Galvoja, kad tai lengvas darbas - laiškus išskirstyti ir išmėtyti į dėžutes. Bet juk reikia pažinti apylinkes, žmones, mokėti prie kiekvieno ir prieiti", - trečiadienį kalbėjo Parovėjos pašto viršininkė Jolanta Aišparienė ir laiškanešė Emilija Januševičienė.
„Mano šešiolikos kilometrų zonoje, kurią aptarnauju, daugelis gyventojų - senukai. Kol dar nešame pensijas, vienkiemiuose gyvenančius senolius aplankome bent kartą per mėnesį. Paimdavome mokesčius, o jiems paprašius dar ir maisto, vaistų atveždavome. Socialiniai darbuotojai juk visų nesuspės aplankyti", - kalbėjo pašto darbuotojos.
Joms nesuvokiamas aiškinimas, kad kilnojamasis paštas atliks tas pačias funkcijas, kurios buvo iki šiol.
„Į Parovėją paštas atvažiuos 7.37 val. ir čia, kelio sankryžoje, prie skelbimų lentos, stovės iki 7.52 val. Žiemą tai dar naktis, tamsu. Žmonėms bus nesaugu, juk rytais miškovežiai važiuoja", - svarstė pašto darbuotojos.
Šiame pašte anksčiau dirbo keturi laiškanešiai. Dabar liko du. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės užsisako mažiau laikraščių. Anaiptol - jų daugėja.
Periodinės spaudos lyderis Parovėjoje - „Šiaurės rytai". Juos skaito bene kiekvienas kiemas. Beje, kaip ir Kratiškiuose, - čia per 110 nuolatinių skaitytojų.
„Susitaikiau su mintimi, kad pašto neliks, aš nebedirbsiu. Bet ta optimizacija - kažkoks absurdas, nieko čia nebus sutaupyta. Mokesčių bus surenkama mažiau, nes žmonės turės paštininkę gaudyti ", - sako darbo netekusi Kratiškių pašto viršininkė Eugenija Duliebienė.
Moteris, kuriai iki pensijos liko dveji metai, atleista išmokant išeitinę penkių mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją.
Paštas kambarėlį nuomojo iš Kratiškių pagrindinės mokyklos. Kas mėnesį už nuomą tereikėdavo sumokėti vos šimtą litų.
25 kilometrų teritoriją aptarnauti lieka viena laiškanešė Diana Karosienė. Ji, anot E. Duliebienės, lieka lauke. Kilnojamasis paštas maišą su spauda ir laiškais atveš kas rytą prie parduotuvės. Dvidešimt minučių laiškininkei bus leista tvarkyti korespondenciją kilnojamajame pašte, o vėliau ji turės tai daryti nebent savo automobilyje, nes gyvena kitame kaime.
Jurgita Vitkauskienė
