Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (45)

Komentuoti

TV3 naujienos > Lietuva > titulinis

> Kitos naujienos > Lietuva

2009-10-24 11:59

Paskutinėje žurnalistinio tyrimo dalyje – senas garsios Kauno „daktarų“ grupuotės nuodėmes atskleidžia buvę sėbrai.

REKLAMA

Nesibaigiantys teisėsaugos smūgiai

2006-aisiais garsiai Kauno Daktarų šeimai teko patirti vieną po kito jiems suduotus teisėsaugos smūgius: jiems buvo pateikti įtarimai dėl galimai vogtos elektros energijos jiems priklausančiame Užliedžių dvare, tačiau galiausiai nenustačius elektros tiekėjui VST padarytos žalos, bylą teko nutraukti.

REKLAMA

Daktarams sunkius metus bent kiek praskaidrino tai, kad tų pačių metų lapkritį į laisvę sugrįžo Henytės sūnus Enrikas Daktaras iš Vilniaus 1-ųjų pataisos namų (čia dažniausiai kalėjimo bausmę atlieka prasižengę teisėsaugininkai ar valstybinių institucijų darbuotojai), atlikęs pusę bausmės dėl narkotikų kontrabandos ir padirbtų dolerių platinimo.

2006-ųjų gruodžio 8-ąją pats H. Daktaras išgirdo penktą nuosprendį – jis buvo pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo ir poveikio liudytojui. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad jis turės kalėti 2 metus ir 9 mėnesius, be to, nukentėjusiems Kučiams turės sumokėti 10 000 litų baudą.

Suklestėjo „Agurkiniai“

REKLAMA

Kaip šių eilučių autoriui teigė operatyvininkai, prieš trejus metus H. Daktarui kalint Kauną jau buvo pasidalijusios iš įvairių miesto rajonų suburtos grupuotės. Tarp ryškiausių buvo „agurkiniai“, „aguoniniai“ ir „klaidiniai“. Be to, veikė keletas sportininkų, mašinvagių ir verslininkų grupuočių, kurios aktyviai darbavosi užsienyje. Buvo ir keletas pakaunės grupuočių. Tačiau minėtos gaujos jokios savarankiškos veiklos nevykdė, išskyrus, ko gero, „agurkinius“.

Šie iš karto pasireiškė kaip savarankiška struktūra – nieko nebijanti, siekianti pajungti kitus. Atvažiuodavo aiškintis santykių, pradėdavo šaudyti – trumpai tariant, krauju kovojo dėl savo autoriteto. Todėl „agurkinių“ vadeiva Saulius Velečka-Agurkas pritraukė į savo pusę netgi anksčiau su „daktarais“ sietus vyrus.

REKLAMA

Operatyvinėse pažymose teigiama, kad net būdamas už grotų Henytė per tarpininkus duodavo nurodymus bendrininkams, kurie gaujų nariai turėdavo gauti jo leidimą nusikalstamam verslui ir mokėti dalį pelno.

Tik pusę skirtos bausmės atlikusiam H. Daktarui 2007-ųjų birželio 21 dieną „kelialapį į laisvę“ įteikė Kauno apygardos teismas. Pasidalijęs iš kalėjimo atsigabentais nešuliais su žmona Ramute, Henytė, nė žodžio neištaręs jo kantriai lūkuriavusiems žurnalistams, iškart įsėdo į žmonos visureigį ir skubiai išrūko iš Pravieniškių trečiųjų pataisos namų teritorijos.

REKLAMA

Jo sugrįžimas anksčiau laiko sukėlė tam tikrą nerimą Kaune karaliavusiems gangsteriams. Bet netrukus viskas pasisuko labai netikėtai – Henytė įsidarbino vadybininku jau ne vienerius metus veikiančioje statybų bendrovėje. Ši kompanija kurį laiką namus statė ir Ispanijoje.

Kartkartėmis jis būdavo iškviečiamas į Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybą (ONTT), kur jam kriminalistai turėjo klausimų, susijusių su senais „daktarų“ nusikaltimais, o šiaip dažniausiai laiką leisdavo su šeima.

2007-ųjų spalį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad visą laiką savo kaltę neigęs H. Daktaras buvo nuteistas pagrįstai, o jo sutuoktinė Ramutė – pagrįstai išteisinta.

REKLAMA

Iš prabangos – į kapų tamsą

Iš Policijos departamento kabinetų sklinda kalbos, kad judinti „daktarų“ veteranus imta po to, kai 2007-ųjų gruodį buvo sulaikytas vienas įtakingiausių iš jų – Virginijus Silvestravičius. Jam buvo pareikšti įtarimai 1993 metais nužudžius su brolių Čiapų mašinvagių gauja sietą Arvydą Liutkų. Neva būtent po šio sulaikymo atlikus apklausas, o ir sulaužius tylėjimo įžadus kitiems vilijampoliečiams, iš mirties taško pradėjusios judėti kitos „daktarams“ neįtikusių ar su jais konfliktavusių konkurencinių grupuočių atstovų paslaptingų mirčių bylos.

REKLAMA

Tų pačių metų gruodį, H. Daktarui švenčiant 50-metį, legendinę gaują pasiekė liūdna žinia – apsinuodijęs alkoholiu ligoninės palatoje mirė Alvydas Viktoras Laurinavičius (Luras). „Jis buvo vienas nedaugelio vilijampoliečių, kuris mirė sava mirtimi. „Daktarų“ elitas išties gyveno gana prabangų ir sotų gyvenimą, turėjo ištaigingas vilas, gražuoles žmonas. Tačiau jų gyvenimus temdė ir tardymo izoliatoriai, sunkūs sužeidimai, draugų išdavystės, lavoninės ir kapinės, į kurias jie atgula. Jų gyvenimas yra trumpas, tačiau tokį gyvenimą jie pasirinko patys“, – „Akistatai“ teigė vienas aukštas Kauno teisėsaugos pareigūnas.

REKLAMA

Kalėdų staigmenos

2008-ųjų vasarį, po 6 metus užtrukusio tyrimo, belgai džiaugėsi pagaliau įveikę Lietuvos mafiją, nes Lježo teismas keliems „daktarų“ veteranams skyrė griežtas bausmes. Už automobilių vagystes nuteistas Antanas Nemanis gavo 8 metų nelaisvės bausmę, o jo bendrai – per išgertuves su jaunosios kartos banditais apšaudytas Remigijus Vaičiūnas (Limpukas) ir Viktoras Česonis (Sonia) – buvo nuteisti gerokai griežčiau.

Nors Belgijos teisėsaugininkai buvo atvykę į Lietuvą prašyti kauniečių ekstradicijos, tačiau abu vyrai „išsivartė“ besiskųsdami sunkiais sveikatos negalavimais. Kalbama, kad belgų pareigūnų tiesiog į lėktuvą iš Lietuvos sodinamas Sonia kone prie oro uosto kontrolės punktų griuvo ant žemės ir raitėsi imituodamas, esą jį ištikęs sudėtingas širdies priepuolis. Po tokios įtikinamai suvaidintos scenos belgams nieko nebeliko, kaip sugrįžti į gimtinę tuščiomis rankomis.

REKLAMA

Kiti „daktarų“ veteranai vis rečiau rodėsi viešumoje. Jie aktyviai nedalyvavo kriminaliniame pasaulyje. Tačiau iš patikimų informatorių teisėsaugos sluoksniuose išgirdus šnekas: „Mes prisikasėme prie senų „slabadinių“ nusikaltimų, tarp jų ir nužudymų!“, H. Daktaro sėbrų akyse iškart atsispindėjo baimė, sumaištis ir neryžtingumas.

Daugelis jų, kaip teisėsaugininkai nustatė pagal telefonų skambučius, pernai Kalėdų išvakarėse sumanė tyliai sprukti iš Lietuvos, tad netrukus buvo kriminalistų sulaikyti: jau užsienyje besislapstęs Egidijus Abarius (Goga), trumpam į Lietuvą šventėms sugrįžęs Vidmantas Gudzinskas (Guzas), Ramūnas Stanionis (Morda) ir kiti buvę „daktarai“. Iš viso bemaž 24 įtariamieji prisidėjo prie kruvinos „daktarų“ veiklos. Iš jų laisvę atgavo vienintelis – Deividas Ganusauskas (Mongoliukas).

Pasmerktas vienatvei ir slėpynėms

REKLAMA

Pernai gruodžio 19-ąją iš savo Užliedžių rezidencijos tyliai pasitraukė ir pats H. Daktaras. Po jo dingimo ant namo tvoros aptikta kulkų pėdsakų. Vis garsiau kalbama, kad tai padarė ne pats namo šeimininkas, o vieną vakarą prie jo namų atvykę narkotikais apsisvaiginę jaunosios kartos Kauno banditai. Esą taip jie norėję pademonstruoti, kad Henytei atėjęs galas, ir jie nuo šiol esantys vienvaldžiai lyderiai.

Netrukus operatyvininkus pasiekė žinios, kad Henytė slapstosi Lietuvoje, tad šių metų sausio pabaigoje „Aro“ kovotojai ir kiti pareigūnai griausmingai šturmavo vieną atokią sodybą netoli Panevėžio. „Buvo žinių, kad šią sodybą Daktarai nebrangiai nupirko ir joje įkurdino buvusį ilgametį kalėjimų gyventoją, su kuriuo Henytė kažkada atliko bausmę. Todėl būta žinių, kad būtent čia H. Daktaras išties slapstėsi ir kartais iš artimųjų sulaukdavo maisto atsargų ar kitų gėrybių papildymo. Deja, pareigūnams čia nepavyko jo aptikti ir šis, pajutęs gresiantį pavojų, nedelsiant pasitraukė iš Lietuvos“, – „Akistatai“ kalbėjo buvęs generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.

REKLAMA

Kaip žinia, po 8 mėnesius užtrukusių paieškų, Henytė rugsėjo 4-ąją buvo aptiktas Bulgarijoje, netoli Kranevo. Už „daktarų“ gaujoje praleistus metus jam gresia nuo 20 metų iki gyvos galvos kalėjimo bausmė. Prokurorai prašneko ne tik apie dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, plėšimus, bet ir konkurentų „valymą“, kuris baigėsi žiauriomis žmogžudystėmis.

Mitus kuria nusivylusi visuomenė

Etnologai ir sociologai mano, jog apie šiandien „daktarų“ teismo proceso pradžios Lukiškėse laukiančio H. Daktaro asmenybę gali būti kuriamos legendos, mitai, filmai, rašomos knygos. Tokių legendų užuomazgos kai kada pastebimos jau šiandien. Manoma, jog Bulgarijoje praleistas Henytės laikas netrukus bus įamžintas Bulgarijos rinkai skirtame dokumentiniame filme, kurį kuria lietuviai.

REKLAMA

Tikėtina, kad paskutiniai jo gyvenimo metai ir bėglio epizodas kada nors atguls antrojoje H. Daktaro memuarų knygoje. Neatmestina, jog ją parašyti susigrumtų ne vienas mūsiškės žurnalistikos asas.

Psichologų teigimu, kadaise gerus darbus H. Daktaras daręs, pagarbą bei draugystę rodęs Užliedžių gyventojams ir dėl tam tikros nuomonės apie save. Žmonės, patyrę gerus jo poelgius, vėliau ėmė apie juos kalbėti ir tarp savęs, ir žiniasklaidai.

H. Daktaro, neretai sugretinamo su didvyriu laikomu Žemaitijos plėšiku Tadu Blinda, mitui formuotis nemažai įtakos galėjo turėti ir socialinės sąlygos, korupcija, nepasitikėjimas valdžios institucijomis, po kiekvieno rezonansinio nusikaltimo priešpriešą visuomenėje sukelianti teisėsauga.

REKLAMA

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (1)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (2)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (3)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (4)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (5)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (6)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (7)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (8)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (9)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (10)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (11)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (12)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (13)