REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šauktinių kariuomenės atsisakymas neprieštarauja Konstitucijai, šiandien paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Su prašymu nustatyti, ar visiškas šauktinių kariuomenės atsisakymas atitinka Konstituciją, į KT Seimas kreipėsi kovo pabaigoje.

REKLAMA
REKLAMA

Buvo prašoma įvertinti, ar Seimo priimti sprendimai dėl karo prievolininkų karinio rengimo visiško panaikinimo neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, jog „įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą".

REKLAMA

Taip pat buvo suabejota nuostatomis, kuriomis numatoma privalomąją karo tarnybą palikti tik mobilizacijos atveju, t. y., iš esmės tik karo ar jo grėsmės atveju.

KT pažymėjo, kad įtvirtinant kariuomenės organizavimo modelį, kai kariuomenę sudaroma profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu, privaloma užtikrinti Konstitucijos nuostatą, kad valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau nutarime pabrėžta, kad piliečių pasirengimas ginti valstybę yra gana plati sąvoka, apimanti ne tik piliečių pasirengimą valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo ginti ginklu; šalies gynybos poreikiai ir priemonės gali būti labai įvairūs. Ta įvairovė lemia ir piliečių parengimo valstybės gynybai konkrečių būdų įvairovę.

KT taip pat konstatavo, kad, pereinant prie profesinės ir savanorių karo tarnybos, privaloma numatyti kitokias nei privalomoji karo tarnyba piliečių rengimo ginti valstybe priemones - privalomus karinius mokymus, dalyvavimą krašto apsaugos sistemos organizacijų veikloje, visuotinius krašto apsaugos sistemos renginius ir panašiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

KT taip pat pažymėjo, kad rezoliucijoje, kuria buvo atsisakytą šauktinių kariuomenės, nėra numatyta konkrečių piliečių parengimo ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo priemonių, tačiau nėra paneigiama ir piliečių pareiga ginti valstybę nuo ginkluoto užpuolimo, taip pat nepaneigiama įstatymų leidėjo priedermė nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį piliečių parengimą ginti valstybę.

Ištyręs Kariuomenės koncepcijos konstitucingumą KT konstatavo, kad tai yra nenorminis teisės aktas, kuriame numatytos tik tam tikros teisėkūros, susijusios su karo prievolės reguliavimu, gairės. Nutarime pabrėžta, kad koncepcijoje siūlomi karo prievolės sistemos organizavimą reguliuojančių įstatymų pakeitimai yra susiję ir su šioje byloje ginčijamos Seimo rezoliucijos nuostatomis.

REKLAMA

Ginčijamoje koncepcijos nuostatoje yra pateiktas siūlymas įstatyme numatyti galimybę atidėti privalomąją pradinę karo ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą visiems šauktiniams, jeigu atitinkamų metų kariuomenės principinę struktūrą reglamentuojantis įstatymas nustato, jog ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius yra 0.

Taigi, konstatavo KT, ginčijamoje koncepcijos nuostatoje buvo pasiūlytas teisėkūros modelis, iš esmės atkartojantis Seimo rezoliucijoje išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją. Nutarime taip pat konstatuota, kad Vyriausybė, patvirtindama koncepciją, neperžengė savo kompetencijos ribų ir nepažeidė konstitucinių valdžios galių ribojimo, valdžių padalijimo, teisinės valstybės principų.

REKLAMA

Dėl Planuojamos kariuomenės struktūros 2013 metais įstatymo ir Planuojamos kariuomenės struktūros 2014 metais įstatymo nuostatų, pagal kurias į Lietuvos kariuomenę 2013 ir 2014 metams nenumatoma šaukti privalomosios pradinės karo tarnybos karių, KT pabrėžė, jog šiomis nuostatoms nepaneigiamas privalomosios pradinės karo tarnybos institutas.

Pažymėta ir tai, kad ginčijamų įstatymų tikslas yra nustatyti principinę kariuomenės struktūrą tik atitinkamam laikotarpiui - 2013 ir 2014 metams. Šiais įstatymais nėra reguliuojami santykiai, susiję su piliečių parengimu privalomajai karo tarnybai. Todėl konstatuota, jog vien tai, kad ginčijamuose įstatymuose nėra numatytų konkrečių, kitokių nei privalomoji pradinė karo tarnyba, piliečių parengimo ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo priemonių, nėra pagrindas teigti, kad ginčijamos įstatymų nuostatos prieštarauja Konstitucijai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nutarime taip pat pabrėžta, jog dėl to, kad šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamais įstatymais, nustatančiais principinę kariuomenės struktūrą 2013 ir 2014 metais, yra atidedamas šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą 2013 ir 2014 metais, jeigu toks teisinis reguliavimas išliktų ir nebūtų pakeistas, įstatymų leidėjas būtent iki to laiko įstatymuose privalo įtvirtinti kitokius nei privalomoji pradinė karo tarnyba konkrečius piliečių rengimo ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo būdus, jų sistemą.

Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų