REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mūsų šalies Vyriausybė iš bankų pasiskolino jau 2,6 mlrd. litų. Tuo metu verslui ir gyventojams bankai nebenori skolinti - neva laikosi riziką ribojančių normatyvų.

REKLAMA
REKLAMA

Dangstydama valstybės biudžeto skylę Finansų ministerija vidaus rinkoje iš bankų šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais neviešai jau pasiskolino 2,625 mlrd. litų, o užsienio rinkose - 587 mln. litų. Vien per rugpjūtį vidaus rinkoje Finansų ministerija neviešai išplatino VVP, kurių bendra nominali vertė - 231,5 mln. litų, o vidutinis svertinis pelningumas - 6,45 proc. Iš valstybės itin gerai užsidirba visi mūsų šalies komerciniai bankai.

REKLAMA

Praėjus metams po vieno didžiausių Amerikos bankų "Lehman Brothers" griūties, Lietuvos bankai tebekrenta į nuostolių duobę ir jau viešai kalba, kad jau šį rudenį gali visiškai nebeteikti paskolų verslui ir gyventojams, negalintiems prilygti bankų klientei - valstybei.

Bankai pinigų nepristigs - neva jiems vis sunkiau vykdyti kapitalo pakankamumo reikalavimus dėl didėjančių atidėjimų blogoms paskoloms, todėl gali atsitikti taip, kad jie išvis nebegalės skolinti. To, matyt, neturėtų bijoti valdžia - ją bankai visada laikys naudinga kliente, nors finansų patarėjai sutinka, kad šiuo metu yra bankų, o ne klientų laikas.

REKLAMA
REKLAMA

Verslui blogiau nei gyventojams

Bankines ir finansines paslaugas teikiančios bendrovės vadovas Artūras Buivydas LŽ priminė, kad paskolų rinkos pokyčiai prasidėjo ir bankų požiūris į klientus pasikeitė praėjusių metų pabaigoje. "Atsargiau finansuojamas tiek verslas, tiek gyventojai. Sugriežtėjo reikalavimai paskolų gavėjams, jų projektams, reikalaujama didesnės nuosavų lėšų dalies, taikomos didesnės maržos naujiems ir peržiūrimiems projektams. Atsirado papildomų reikalavimų: lėšų deponavimas, papildomas draudimas, garantijos ir pan.", - bankų sektoriaus veiklos stilių aiškina A.Buivydas. Pasak jo, prieš nuspręsdami paskolinti pinigų gyventojui bankai dabar atidžiau vertina jo gaunamas pajamas, jų šaltinį, darbo istoriją, turimą kvalifikaciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Eksperto manymu, dabartinės bankų paskolų išdavimo sąlygos gyventojams sukėlė mažiau sunkumų nei verslui, kuris kasdienėje veikloje sunkiai išsiverčia be kreditų, o tai tiesiogiai lėmė ir veiklos rezultatus.

Nedramatizuodamas dabartinės paskolų rinkos A.Buivydas teigia, jog "esame linkę greitai pamiršti, kad neseniai buvo ne ką geriau nei šiandien". Pasak jo, jeigu dabartinę paskolų rinką lygintume su 2007 metais - dabar padėtis smarkiai pablogėjusi, bet jeigu pažvelgtume į dar ankstesnius metus - padėtis visai nebloga.

REKLAMA

Jokių derybų

"Kitas, mano įsitikinimu, svarbus klausimas - kokių šiuo metu esama galimybių užsidirbti ir mokėti didesnius procentus bankams? Tai yra pats blogiausias pasikeitimas, matyt, per visą mūsų Nepriklausomybės laikotarpį - nebėra ekonomikos plėtros, pelningų eksporto rinkų, stabilaus vidaus vartojimo. Viskas vyksta priešingai. Todėl iš dalies galima pateisinti ir bankus, kurie teigia, kad nėra gerų projektų, kuriuos būtų galima drąsiai finansuoti. Tačiau bankų politika dėl dabartinių projektų ir apyvartinių lėšų finansavimo dažnai yra per griežta, kartais netoliaregiška ir vienpusė", - vertina finansų konsultantas A.Buivydas.

REKLAMA

Pašnekovas pabrėžia, kad labiausiai bankų veiklos vienpusiškumas pasireiškia tada, kai jie staiga atsisako vykdomų projektų tolesnio finansavimo arba sumažina prašomo kredito dydį. "Neretai projektai jau būna baigiami įgyvendinti ir verslas netrukus pradėtų gauti pajamas - tačiau viskas žlunga. Mano manymu, lėšų kaina tikrai nėra didžiausias sunkumas. Blogiausia, kad klientai pajunta didžiulį banko spaudimą, neturi alternatyvų ir negali derėtis", - konstatuoja pašnekovas.

Tuo metu gyventojus, A.Buivydo teigimu, labiausiai piktina tai, kad bankas padidina jiems maržą dėl bet kokios priežasties. Be to, bankai "rūšiuoja" privačius klientus, atsižvelgdami į jų veiklos sritį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kapitalą ėda nuostoliai

Lietuvos komercinių bankų asociacijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius komerciniai bankai yra išdavę 4,9 mlrd. litų naujų paskolų.

"Bankai yra saistomi įsipareigojimų ne tik savo akcininkams, bet ir indėlininkams. Todėl dėl recesijos labai smarkiai padidėjus bendrai šalies bei kredito rizikoms bankai priversti įmones vertinti pagal griežtesnius kriterijus ir duoti paskolas tik tokiu atveju, kai teikiama garantija arba adekvatus užstatas", - teigia asociacijos vadovas Stasys Kropas. Pasak jo, tiek Skandinavijos šalių, tiek Lietuvos bankams šiuo metu gali būti sunku pritraukti kapitalo. "Dabar pagrindiniu rūpesčiu bankams tampa nebe likvidumas, bet kapitalo pakankamumas. Kai nuostoliai didėja tokiais tempais, auga atidėjimai, taigi tie nuostoliai yra savotiškas termitas, kuris ėda banko kapitalą", - sako S.Kropas. Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies bankų sektorius jau patyrė 628,2 mln. litų nuostolių.

Jolita ŽVIRBLYTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų