stasys kropas

Nuo šių metų rugsėjo 4 d. Lietuvos bankų asociacijos prezidento pareigas pradės eiti Mantas Zalatorius, kuris pakeis dabartinį asociacijos vadovą Stasį Kropą. Toks sprendimas priimtas bankų vadovų susirinkime. „Ateinu vadovauti Lietuvos bankų asociacijai išties įdomiu metu. Viena vertus, Lietuvoje turime tvarų bankinį sektorių – bankus su stipria kapitalo baze ir didele patirtimi.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šią savaitę planuoja pateikti Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo projektą Teisingumo ministerijos derinimui. Tuo tarpu derybose dėl naujos tvarkos dalyvavę nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų bei bankų atstovai teigia žinių iš ministerijos apie projekto rengimą neturintys jau kelias savaites ir matę visai kitokį siūlomos tvarkos variantą. Nesant patvirtintos tvarkos, plėtotojai nesiima projektų, o bankai įšaldė pradėtų projektų finansavimą.

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. Pasitikėjimą įvertinusiųjų 9-10 balų procentas pastebimai išaugo (2016 m. – 17 proc., 2015 m. – 11 proc.). Be to, apklausos rezultatai atskleidė, kad naudojimasis bankų teikiamomis paslaugomis kyla: šalies gyventojų, sakančių, kad naudojasi bankų paslaugomis, buvo net 96 proc. (2015-ųjų apklausos duomenimis – 94 proc.

Vienam iš bankų pranešus apie ketinimą ir vėl mokėti palūkanas už laikomus indėlius, vieni tai įvertino kaip konkurencinės kovos elementą. Visgi kiti didieji bankai taip optimistiškai į ekonominę situaciją dar nežiūri.  DNB bankas nuo sausio 3 dienos visiems klientams, sudariusiems 12 mėnesių ir ilgesnio termino sutartis pradeda mokėti palūkanas už indėlius, laikomus eurais, JAV doleriais ir Norvegijos kronomis.

Bankinių paslaugų kainos piktina ne vien lietuvius, tad nenuostabu, kad pasaulyje daugėja finansinių startuolių, kurie stengiasi pakeisti kasdienes paslaugas. Neseniai į Lietuvą įžengė naujas mobilusis bankas, o dalies lietuvių jau pamėgtas „Revolut“ pakėlė įkainius. Tad kol startuoliai vis dar konkuruoja kainomis, bankai imasi naujų paslaugų vystymo. Pirmuoju mobiliu banku save vadinantis startuolis N26 paslaugas teikia 17 Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Valstybė neturėtų steigti komercinio banko, nes šiuo metu bankų sektoriuje yra tinkamai veikianti konkurencinė aplinka, kurioje valstybės dalyvavimas galėtų turėti neigiamų pasekmių visai sistemai, mano analitikai. Vieni tai vadina utopija, nes toks bankas nesuvaldytų rizikos, kiti sako, jog tokiam bankui pirmiausia reikia didelio kapitalo, treti pritaria idėjai sukurti regionų finansavimo platformą, kurios pagrindas galėtų būti Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas santūriai vertina Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut Limited“ atėjimą į Lietuvą. Stasys Kropas pabrėžia, kad daugėjant rinkos žaidėjų, svarbu visiems užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas. „Konkurencija didėja ir tas yra gerai, naujos technologijos bankas kelia tiek iššūkių, tiek suteikia naujų galimybių, tačiau reikia turėti omenyje tai, kad žaidimo taisyklės visiems turėtų būti tokios pačios.

Esant itin žemoms palūkanų normoms, bankų šansas užsidirbti – būsto paskolų maržos. Atsižvelgdami į prisiimamas rizikas bei stebėdami vienas kito žingsnius, bankai nustato ir savo pelno procentą. Bankams jungiantis ir didėjant koncentracijai, ekspertai tv3.lt portalui pasakoja, kaip tai turėtų paveikti būsto paskolų maržas. Žvelgiant į istoriją matyti, kad didžiausią pelno procentą bankai ėmė 2000 metais, kuomet tik prasidėjo būsto paskolų rinka – 4 proc.

Komerciniai bankai po daugiau nei pusmetį trukusių derybų su Lietuvos banku ir Finansų ministerija dėl būsto paskolų direktyvos vis dar nesutaria, kaip turėtų būti reguliuojama ši rinka. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigia, kad bankų netenkina, kad naujos taisyklės būtų taikomos visoms hipoteka užtikrintoms paskoloms. Tuo metu finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad griežtesniu reguliavimu siekiama apginti vartotojus.