Vertybinių popierių (VP) rinkos įstatyme ketinama įtvirtinti nuostatą, kad 95 proc. Oficialiajame arba Einamajame biržos sąraše esančios bendrovės akcijų turinčiam asmeniui likę akcininkai privalės parduoti turimos įmonės vertybinius popierius, jei to bus pareikalauta.
Smulkieji įmonės bendrasavininkiai, informuoti apie pagrindinio akcininko arba jo ir susijusių asmenų reikalavimą parduoti akcijas, galės akcijas arba parduoti, arba per nustatytą terminą užginčyti siūlomą akcijų kainą. Jei to nebus padaryta, bus laikoma, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta.
Tai numatantį VP rinkos įstatymo papildymo projektą ateinantį pirmadienį ketinama svarstyti ministrų pasitarime, po to jis keliaus į Vyriausybės posėdį. Tam, kad pakeitimai įsigaliotų, jiems dar turės pritarti Seimas ir pasirašyti prezidentas. Ūkio ministerija siūlo nustatyti, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2004 metų liepos.
Projekte siūloma, kad likusias akcijas nutaręs išpirkti pagrindinis akcininkas turi apie tai informuoti bendrovę, kuri savo ruožtu per penkias dienas registruotu paštu apie tai pranešti akcininkams, biržai bei paskelbti pasirinktame dienraštyje - nuo šios dienos akcijos turi būti parduotos per 60 dienų. Už perkamas akcijas gali būti atsiskaitoma tik pinigais.
Jei Ūkio ministerijos projektui bus pritarta, kaina už superkamas akcijas turės būti ne mažesnė nei siūlyta privalomame oficialiajame pasiūlyme, jei tokiu būdu buvo įsigytos akcijos. Jei buvo teiktas savanoriškas oficialus pasiūlymas, kaina turi būti ne mažesnė už tą, kuria buvo supirkta 90 proc. planuotų nupirkti akcijų. Kitais atvejais akcijų kainą nustatytų nepriklausomas turto vertintojas - akcijų pirkėjo užsakymu.
Vadinamasis "squeeze-out" principas, kurį dabar ketinama įtvirtinti VP rinkos įstatyme, turėtų palengvinti bendrovių reorganizavimąsi į uždarąsias akcines bendroves.
Nepakeičiamu pavyzdžiu yra tapusi alaus bendrovė "Švyturys", kai 2000 metais jai nepavyko reorganizuotis į uždarąją akcinę bendrovę, kadangi vienas akcininkas iškėlė reikalavimus dėl kainos, o bendrovei nesutikus išdalijo turimas jos akcijas kelioms dešimtims asmenų ir tokius planus pavertė niekais, kadangi akcininkų skaičius viršijo 100.
Keltų bendrovę "Lisco Baltic Service" valdanti Danijos laivybos kompanija "DFDS Tor Line" prieš metus taip pat inicijavo panašų kaip dabar siūlomas pakeitimą - kad akcijas būtų privalu parduoti akcininkui, jau valdančiam 90 proc. bendrovės emisijos.
VP rinkos įstatyme taip pat planuojama įtvirtinti ir atvirkštinį principą - iš ne trumpesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui įsigijusio biržos Oficialaus arba Einamojo sąrašo emitento 95 proc. akcijų asmens bus galima reikalauti, kad jis nupirktų smulkiųjų akcininkų akcijas.
Iki šiol VP rinkos įstatyme buvo užfiksuota tik prievolė 40 proc. bendrovės akcijų įsigijusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui teikti oficialųjį pasiūlymą smulkiesiems akcininkams, kad norintieji galėtų parduoti turimas akcijas.
Ūkio ministerijos siūlomi VP rinkos įstatymo pakeitimai - privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas bus galimas ir tais atvejais, kai akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, akcijas, suteikiančias ne mažiau kaip 95 proc. visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, įsigijo iki jų įsigaliojimo.
ELTA
