Kartais atrodo, kad terminas “žanras” greit bus išbrauktas iš kino žodyno. Jį atstos “trileris”. Su tam tikromis modifikacijomis: istorinis trileris, fantastinis, kostiuminis, gal net pornografinis trileris? Dar ir Trijų karalių nesulaukę šie baisūnai ištrynė Kalėdų sentimentus ir užgriuvo visas programas.
Siaubo virpuliai
Virpėti (“thrill” - nuo to žodžio ir kilęs anksčiau negirdėtas trilerio terminas) ima mielos amerikiečių seselės, vieną kurių vaidina pastaruoju metu retokai bepamatoma Nastassja Kinski. Nutarė paplepėti internete erotinėmis temomis - žaidžia “virtualiai”, o purto realūs “virpuliai”. Matote, tokie filmai net mane verčia saviveikliniu poetu.
Dar poetiškiau pasielgė firma “Garsų pasaulio įrašai”, išleidusi naujo filmo vaizdajuostę. Kokio filmo? Visas humoras čia tas, kad originale jis vadinasi “.com for murder”, o lietuviškai irgi kompiuterizuotas pavadinimas skamba “žmogžudystė.lt”. Suprask: ir mums gali visko atsitikti kaip toms seselėms. Bet jos, nuo nekaltų “čatų” pradėjusios, paskui amerikietiškai narsiai kaunasi prieš realų pavojų - dėl savo turto, namo, turbūt nekaltybės ir panašių nacionalinių vertybių. N. Kinski tiek įsijaučia, kad, regis, net pamiršta herojės sulaužytą ir sugipsuotą koją. Ar įstengtų šitaip kautis lietuvaitės, ar jas iš karto sustingdytų siaubas?
Gana būdinga, kad pagrindinės šios savaitės trilerių herojės - moterys. Ir anaiptol ne aukos, o arba nusikaltėlės, arba aktyvios kovotojos su siaubu. Tikriausiai 2003-ieji bus Kovingosios Ožkos metai.
Štai LNK rodo “Amerikos psichopatę” (sekmadienį, sausio 5 d., 21.00 val.). Komentarai turbūt nereikalingi?
Štai Jaclyn Smith trileryje “Staigus kritimas” (TV4, šeštadienį, sausio 4 d., 20.20 val.) vaidina ne bet ką, o įtakingą ekspertę, tiriančią aviakatastrofas ir įsipainiojančią į kraupų žaidimą, kuriame ji, aišku, taps nugalėtoja. “Velnietėse” (“TVcentr”, šeštadienį, sausio 4 d., 22.45 val.) ryžtingos moterys - vėl dvi, kaip ir “žmogžudystėje.lt”, bet čia, kaip sufleruoja pavadinimas, jos kaip tik ir bus nusikaltėlės. Turiu prisipažinti, kad nesu patenkintas nei šiuo savu pavadinimo vertimu, nei lietuvių spaudos siūloma “Velniava”, “Velniūkštėmis”. Mat tai amerikietiškas prancūzų klasikos “Les Diaboliques” variantas; deja, Sharon Stone ir jos partnerė prancūzė Isabelle Adjani nė iš tolo neprilygsta šaltam originalo gražuolių - Simone Signoret ir Veros Clousot - protui, kuriuo esi verčiamas net savaip žavėtis. Anam 1954 metų filmui būtų tikusios “Velniškos sielos”, bet, kalbant apie rimeiką, vartoti tokį žodį būtų net kažkaip netaktiška.
Kartais tikrasis žanras priešinasi trileriui ir išsibrauna iš bauginančios intrigos varžtų, kaip atsitiko su filmu “Rusų namai” (TV3, šeštadienį, sausio 4 d., 23.30 val.), nepaisant visai kitokių autorių ketinimų, išsidavusiam tikriausia melodrama. Britų žvalgybininkas (jį, tik ne taip ironiškai, kaip Džeimsą Bondą, kuria Seanas Connery) ir rusų mergina (Michelle Pfeiffer) nori turėti namus, kurių apskritai nepaliestų jokia politika - “teisinga” ar “neteisinga”. Kad didžiausia vertybė - šeima, bando įrodinėti ir trilerio formos “Rusai angelų mieste” (ORT, antradienį, sausio 7 d., 21.00 val.). Gaila, buvusio sovietų aktoriaus, dabar emigranto Rodiono Nachapetovo režisūra nė iš tolo neprilygsta “Rusų namų” autoriaus, australų kilmės režisieriaus Fredo Schepisi meistrystei.
Prisipažinsiu, kartais nelabai suvokiu, kuo nuo trilerio iš principo skiriasi vadinamasis “veiksmo filmas” - Briano De Palmos “Gyvatės akyse” (TV3, penktadienį, sausio 10 d., 20.15 val.) apie Nicolaso Cage’o policininką, įpainiotą į žmogžudystę, kuria įtariami... 14 tūkstančių sporto sirgalių, esi bauginamas ir virpinamas niekuo nemažiau. Aišku, epinio užmojo juostą “Kovos laukas - Žemė” (LNK, penktadienį, sausio 10 d., 0.00 val.), kurioje gražuolis Johnas Travolta, grimo subjaurintas, vadovauja blogiems ateiviams, norintiems išsiurbti gyvybinius žmonijos syvus, jau sunkiau pritempti prie šios rubrikos. Nors - turint galvoje mūsų platintojų sugebėjimus (net puikius dokumentinius “Migruojančius paukščius” pakrikštijo “nuotykiniu miuziklu”) - ir šiam reginiui visai įmanoma sukurti kokį beprasmį apibūdinančių žodžių kratinį: “fantastinis epinis trileris” ar panašiai. Svarbu, kad kaip maldelė būtų tas svetimas žodis iš “t” raidės.
Europietiška įvairovė
Turbūt pastebėjote, kad visi anksčiau suminėti filmai, nesvarbu, ar jie kurti imigrantų, ar ne, - amerikietiški. Holivudinis konvejeris teikia galimybių eksploatuoti ką nors viena, nors F. Schepisi ir B. De Palmos kūriniai meniškumu ir išsiskiria.
Tuo tarpu per savaitę pasirodysiančių Europos šalių filmų bent jau žanrai apibrėžti ir visiškai įvairūs.
Štai britų režisieriaus Peterio Howitto “Dėmesio! Durys užsidaro” (ORT, trečiadienį, sausio 8 d., 21.35 val.) gana įdomiai svarsto šiuolaikinio žmogaus likimų galimą variantiškumą. Jaunos dalykiškos moters (Gwyneth Paltrow) gyvenime daug kas pasikeis, jeigu ji, pavyzdžiui, nespės įšokti į būtent šį nuvažiuojantį metro vagoną ar pames kažkokį niekniekį. Aktorei suteikta galimybė vaidinti ir energingą, ir visai inertišką charakterį - ir dar to paties vaidmens ribose.
Melodrama? Galbūt. Bet melodrama su mintimi, kaip ir nekvailos mistikos (ar tiesiog atpalaiduotos fantazijos) turintis kitas britų filmas “Rūgšties namai” (LTV, antradienį, sausio 7 d., 22.00 val.), kaip salose gimęs jau kultinis Guy’aus Ritchie linksmas kriminalinis kūrinys “Lok, stauk arba šauk” (ORT, šeštadienį, sausio 4 d. 21. 45 val.).
Rusai, šią savaitę stebinantys pačių saldžiausių savo juostų parinkimu (gal dėl stačiatikių Kalėdų?), vis dėlto primena ir Andrejaus Tarkovskio nesenstančią jėgą, rodydami kadaise komunistų “antirusiška” apšauktą kino freską “Andrejus Rubliovas” (“RenTV”, pirmadienį, sausio 6 d., 23.10 val.). Galingas, kaip to mūsų akyse lieto varpo dūžiai, kūrinys.
O kokie įvairūs prancūzų filmai! Kaip Luco Bessono “Žydroji bedugnė” (“TVcentr”, pirmadienį, sausio 6 d., 23.50 val.) pavergianti ne tik tapybiškais vandenyno gelmės kadrais, bet ir šiame egzotiškame fone besiklostančia pavojinga dvikova. Kaip dar jauno ir dar suvokiamo Jeano-Luco Godard’o linksmas filmas su Anna Karina ir Jeanu-Pauliu Belmondo “Moteris yra moteris” (Baltarusijos TV, penktadienį, sausio 10 d., 1.05 val.), jau pačiu atlaidžiu pavadinimu bei sąmojingais dialogais (“Tu apgavikė” - “Ne, aš moteris”) pamaloninančiu žiūrovą, pasiilgusį nekraugeriškų herojų. Kaip nepakartojamas Romy Schneider ir Yves’o Montand’o psichologinis duetas paprastai, herojų vardais pavadintame filme “Cezaris ir Rozali” (“TVcentr”, ketvirtadienį, sausio 9 d., 18.55 val.). Kaip kitos kartos - šiandien populiarių Benoit Magimelio (prisimenate “Pianistę”?) ir Virginie Ledoyen - atšiauresnių, gal ne tokių simpatiškų, bet užantspauduotų savo laiko, tipiškų situacijų, jo nedarbo, jos nėštumo - duetas filme “Vieniša mergina” (LTV, penktadienį, sausio 10 d., 23.05 val.).
Sunkiau nustatyti naujausio iš čia minimų ir turbūt reikšmingiausio savaitės filmo “Intymumas” (LNK, ketvirtadienį, sausio 9 d., 22.35 val.) nacionalinę priklausomybę. Susipynė prancūzų, britų, vokiečių ir net ispanų kapitalai. Režisierius Patrice’as Chereaut - iš Paryžiaus, bet nelinksmas veiksmas rutuliojasi niūriame Londone, kuriame, žinia, amžinai lyja, o pagrindinį moters vaidmenį tarp britų atlieka net viešnia iš Australijos Kerry Fox. Bet tokia neva painiava nesukliudė sukurti labai vientiso, universalaus - nes skirto dabartinių žmonių jausmų krizei - filmo, 2000-aisiais Berlyne ir apvainikuoto Didžiuoju prizu. Ir net visiškai atvira erotika - ne pora per Naujuosius LNK rodytam “Kaligulai”, nes čia yra mintis ir pulsuoja skausmas.
Meniškai apie politiką
Visai nenoriu būti vienpusiškai suprastas - esą vienodai baisūs amerikiečių filmai tik ardą mūsų nervų sistemą. Tai pernelyg didelė kinematografija, kad vien tuo būtų išsemiama, kalbu labiau apie parinkėjų simpatijas.
Per ateinančią savaitę bus įmanoma pamatyti ir sodresnių holivudinių filmų, dažnai pelnančių dėmesio ne tiek dėl labai originalios autoriaus koncepcijos, kiek dėl pripažintų aktorių darbų. Toks kūrinys apie įsūnytą vaiką “Kitas geresnis” (LTV, sekmadienį, sausio 5 d., 20.50 val.), imponuojantis Williamo Hurto meistriškumu, toks ironiškas Jacko Nicholsono ir Helen Hunt duetas “Kaip bus, taip gerai” (“RenTV”, šeštadienį, sausio 4 d., 21.00 val.) arba irgi raiškus, nors jau kriminalinis - Paulo Newmano ir Lindos Fiorentino juostoje “Ten, kur pinigai” (LNK, penktadienį, sausio 10 d., 22.25 val.).
Man labai patinka talentingas Davido Cronenbergo košmaras “Nuogi pietūs” (TVP1, sekmadienį, sausio 5 d., 23.20 val.), kaip retas kuris filmas perteikiantis rašytojo gyvenimo kančią, bet čia gali būti ir įvairių nuomonių...
Bet įdomiausi ir palyginti rečiausi šios savaitės amerikiečių filmai - keista, apie politiką.
Manau, kad jau gal net išaugo karta, dar nemačiusi Bobo Fosse’o spindinčio “Kabareto” (TV3, pirmadienį, sausio 6 d., 20.00 val., ir kitądien, 12.25 val.). Veiksmas rutuliojasi fašistėjančiame Berlyne, jame, bandydami nieko aplinkui nepastebėti, myli vienas kitą jauna amerikietė (Liza Minnelli) ir jaunas anglas (Michaelis Yorkas). Bet ateina akimirka, kai politinė aplinka darosi grėsminga, plėšri, destruktyvi... “Kabaretas” išsiskyrė iš kitų panašios antifašistinės temos kūrinių tuo, kad jis nerezonavo, neužsiiminėjo, kaip dažnai būna, paviršutiniška politine publicistika, kad įžūliai painiojo kino besąlygiškumą ir teatro (kabareto) reliatyvumą. Balta ydinga besimaivančio ceremonmeisterio (Joelis Grey’us) kaukė įstringa atmintyje net labiau, jeigu mums būtų parodę patį Hitlerį.
Tradiciškesnė, kupina subtilios retro dvasios Fredo Zinnemanno “Džulija” (TV3, šeštadienį, sausio 4 d., 11.15 val., ir pirmadienį, sausio 6 d., 12.00 val.), sukurta pagal autobiografinę žymios amerikiečių rašytojos Lillian Hellman novelę. Ekrane ji pasirodo pati, ją vaidina Jane Fonda. Bet kur kas ryškesnis herojės draugės, jaunos Vienos aristokratės Džulijos (Vanessa Redgrave), pakilusios prieš fašizmą ir šioje nelygioje kovoje padėjusios galvą, paveikslas.
Žymios britų aktorių Redgrave’ų dinastijos atstovės Vanessos vaidmenys ir realūs žygiai siejasi į įspūdingą vienumą. Šiandien, kai V. Redgrave vėl realiai pasisakė prieš politinį nepakantumą, parėmusi į Londoną emigravusį čėčėnų tautos atstovą, Hamletą vaidinusį aktorių, kurį išduoti isteriškai reikalauja Maskva, negali neprisiminti jos Džulijos, o filmas demonstruojamas labai laiku.
Dokumentas: ten ir čia
Realūs žmonės kaip vaidybinėje “Džulijoje” pasirodys ir dokumentinėje amerikiečių juostoje “Atrankinė sofa” (TV4, penktadienį, sausio 10 d., 23.45 val.). Tai pretendentės į kino aktores, vėliau tapusios garsiomis, kaip Norma Jean, pasirinkusi Marilyn Monroe pseudonimą. Bet manote, kad juostoje, surinkusioje į viena daug unikalių kadrų, yra koks nors analizės bandymas? Ne, svarbiausia, kaip ciniškai informuoja jau pavadinimas, - tai, kad merginas pradžioje filmuodavo nuogas.
Kaip regime ir iš dabar prieinamo kanalo “Reality TV”, dažnam Vakarų dokumentininkui nebus filmo, jeigu jis nepasigaus bent menkutės, apgailėtinos sensacijos. Kad sensacingai įdomus gali būti paprasčiausio realaus žmogaus mikropasaulis, daug kur jau yra pamiršta.
O kad egzistuoja visai kitoks, analitinis dokumentinis kinematografas, rodo visi tie prizai, kuriuos pelno Rytų Europos, tarp jų ir mūsų dokumentiniai filmai. Iš dalies - režisierės Janinos Lapinskaitės diskusinė, siejanti dokumentalią medžiagą ir vaidybinius elementus, kūryba.
Tie, kurie dar nematė naujausiojo, irgi tarptautiniais prizais padabinto J. Lapinskaitės filmo truputėlį barokiniu pavadinimu “Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis”, galės patirti tą malonumą antradienį (LTV, sausio 7 d., 21.30 val.). Kaimo keistuolis, vienišius Venecijus nuoširdžiai draugauja su visokiausia gyvastimi, supančia žmogų jo vienkiemyje, bet labiausiai - su paršeliu, pavadintu Cezariu. Bet ateina ruduo, paršelis tampa paršu, jo likimas nuspręstas... Linksma ir minorinė žmogaus ir gyvulio epopėja, ekrane pasibaigianti, deja, realiai neįgyvendinama poezija - reikšmingas naujojo lietuvių kino darbas. Ir man taip malonu nors kartkartėmis pasijusti patriotu.
