Daugiau kaip dešimtmetį vilkinama Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statyba, iki šiol priminusi vieną iš daugelio tarpvalstybinių projektų, kuriems aukščiausieji abiejų šalių politikai linksėdami galvomis pritardavo tik per oficialius susitikimus, stalčiuose turėtų nebedūlėti. Ūkio ministerija penktadienį pranešė, kad Lenkijos pozicija tampa pozityvesnė ir atsiranda realių vilčių dėl projekto įgyvendinimo.
Kitą savaitę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Varšuvoje turėtų pasirašyti susitarimą dėl elektros tilto statybos projekto įgyvendinimo pradžios. Iki šiol konstruktyvaus tarpvalstybinio dialogo trūko, tiksliau, lietuviai kaltindavo lenkus pasyvumu, o lenkai atrėždavo, kad elektros tiltas reikalingas tik Lietuvai.
Anksčiau kalbėta, kad alternatyva tiltui su Lenkija gali būti povandeninis elektros kabelis į Švedija, tačiau dabar šie projektai yra paraleliniai.
Išjudino „Mažeikių naftos“ pardavimas
Šalies vadovo patarėjas Ramūnas Vilpišauskas lrt.lt teigė, kad pastaruoju metu suintensyvėjo ne tik Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto projekto svarstymas, bet ir abiejų šalių partnerystė.
„Tam įtaką greičiausiai turėjo ir lenkų investicijos į „Mažeikių naftą“ (red. koncernas „PKN Orlen“ perka Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą). Lenkijos pozicija pasikeitė, jie domisi ir galimybe prisidėti ir prie naujos atominės elektrinės statybos“, – sakė R. Vilpišauskas.
Jis pabrėžia, jog Lenkijos elektros energijos gamintojai anksčiau nepalankiai vertino rinkų sujungimo galimybę, nes tokiu atveju atsirastų didelė tikimybė, kad iš Lietuvos būtų eksportuojama elektros energija ir lenkams reikėtų sukti galvą dėl tolesnio jos eksporto.
„Tačiau reikia galvoti ir apie importą, nes vartotojams svarbu turėti galimybę pirkti pigesnę energiją, net jeigu ji ir importuota“, – tvirtino Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas.
Lenkijos politikai ir ekspertai Lietuvos prašydavo laiko „susitvarkyti savame darže“, nes jiems buvo reikalingi skaičiavimai ir konkrečiai numatytos šalies energetinės plėtros kryptys, mat sutikus statyti tiltą, jungsiantį Lietuvą ir Lenkiją bei kainuosiantį apie 300–400 mln. eurų, reikia rūpintis jungčių su Vokietija ir Čekija išplėtimu.
„Lenkai baiminosi, kad pas juos per Lietuvą gali patekti pigios Rusijos energijos ir jos nebus kur dėti. Tą galima išspręsti, reikalingi tik susitarimai dėl prekybos sąlygų“, – lrt.lt teigė ūkio ministras Vytas Navickas.
Į Švediją – palankiau
Lietuva ir Švedija analizuoja galimybę sujungti elektros perdavimo tinklus, nutiesiant 350 km. ilgio povandeninį kabelį Baltijos jūros dugnu. Atlikus išankstinę analizę, manoma, kad tokios jungties įgyvendinimas kainuotų apie 400 mln. eurų ir tinklai galėtų būti sujungti 2010 m.
„Kuo daugiau jungčių į visas puses, tuo patikimesnis elektros energijos tiekimas. Su Latvija turime 3 jungtis, su Baltarusija – 5, o su Lenkija ir Švedija neturime nieko“, – aiškino „Lietuvos energijos“ energetikos sistemos direktorius Vladas Paškevičius.
Tuo metu Lietuvos energetikos instituto mokslinės tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas mano, kad iš atsiperkamumo pozicijos abu projektai pasiteisintų, jeigu ketverius, penkerius metus būtų nuolat apkrauti į vieną ar į kitą pusę. Tačiau problema ta, kad energijos trūkumo vienoje ir kitoje pusėje nesijaučia.
J. Vilemas teigia, kad Lietuvai iš Lenkijos pirkti elektros energiją galbūt apsimokės tada, kai uždarysime Ignalinos atominę elektrinę.
„Ekonominiu požiūriu gerokai palankesnė situacija su kabeliu į Švediją. Uždarius atominę elektrinę Baltijos šalyse energijos kaina bus didesnė nei Skandinavijos rinkoje. Jeigu susidarys situacija, o tai labai tikėtina, kad Skandinavijos šalyse bus galingumo perteklius, tai didelė tikimybė, kad energijos srautas tekės į Baltijos valstybes.
Tačiau galimas ir tranzitinis Rusijos energijos eksportas, nes šios valstybės energija bus pigesnė nei skandinaviška. Tikimybė, kad šis kabelis bus apkrautas, yra didelė“, – sakė J. Vilemas.
Tad kabelis į Švediją greičiausiai bus tiesiamas naudojant privataus kapitalo investicijas. Prognozuojama, kad išlikus dabartinėms elektros kainoms būtų daugiau eksportuojama į Švediją, bet ateityje Lietuvai toks kabelis būtų naudingas kaip tiekimo saugumo ir kainų konkurencijos garantas.
Ar reikalingas naujas reaktorius?
Premjeras Gediminas Kirkilas mano, kad nauja atominė elektrinė Lietuvoje bus pastatyta. Vakaruose nesaugia laikomos dabartinės elektrinės antrasis blokas turėtų būti uždarytas 2009 m. gruodį, o jau 2013–2014 m. pradėtų veikti nauja jėgainė. Prie jos statybos žada prisidėti ir Lietuvos kaimynės.
„Egzistuoja tam tikra iliuzija, kad naujas atominis reaktorius bus pigios energijos šaltinis. Priminsiu, kad energijos kaina susideda iš investicijų ir kuro kainos. Jeigu kuro kainos per daug nesikeis, tai kitokia padėtis yra dėl investicijų. Jos turės atsipirkti ir įeiti į kainą. Tad jeigu mes dabar, turėdami pigią energiją, nelabai randame kur ją parduoti pelningai, – kaip mes parduosime žymiai brangesnę energiją?“ – klausė J. Vilemas.
„Lietuvos energijos“ Energetikos sistemos direktorius V. Paškevičius tvirtino, kad naujo reaktoriaus statybos pagrindimą parodys galimybių studija, kuri turėtų būti baigta lapkritį. „Bus išnagrinėtos rinkos plėtros galimybės, kaina ir tada matysime, ar nauja atominė elektrinė bus konkurencinga“, – sakė V. Paškevičius.
Jam pritaria ir ūkio ministras. „Nauja atominė elektrinė reikalinga. Jos energiją išsidalinsime su latviais ir estais, o gal ir lenkai prie statybos prisidės“, – pabrėžė V. Navickas.
Tačiau J. Vilemas į naujos elektrinės statybą siūlo pažvelgti ir kitaip.
„Jeigu mes bent vienam pasakytumėm, kad tiek, kiek energijos pasiimsite iš Lietuvos, tiek pasiimkite ir radioaktyvių atliekų, tai nė vieno neliktų. Nes atominių elektrinių statyboje silpniausia vieta yra atliekų saugojimo reikalai. Kol kas šis klausimas lieka išvis nenagrinėtas“, – lrt.lt teigė Lietuvos energetikos instituto mokslinės tarybos pirmininkas J. Vilemas.
www.lrt.lt
