REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2005-ieji pasaulyje buvo gana prieštaringi: siautėjo gamtos stichijos, griuvo vyriausybės, paniką sėjo teroristai, gražiausi pasaulio miestai virto riaušių scena arba skendo potvynių vandenyse. Praėjusiais metais pasaulis neteko popiežiaus, įprasminusio visą epochą, susidūrė su paukščių gripo pandemijos grėsme. Politinį nestabilumo, netekties skausmą keitė geresnio gyvenimo viltys.

REKLAMA
REKLAMA

Žemę krėtė stichijos

2004–2005 metų sandūra į pasaulio istoriją įeis kaip vienos basiausių tragedijų, kurią sukėlė gamtos stichija, laikotarpis. Cunamio sukeltas žemės drebėjimas nusiaubė Pietų ir Pietryčių Aziją. Milžiniškos bangos, persiritusios per Indijos vandenyną, pasiekė net Afrikos ir Indijos krantus. Nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti ištisi miesteliai, viešbučiai, mokyklos. Manoma, kad žuvo apie 300 tūkst. žmonių, milijonai liko be namų, darbo, vilties. Pasaulio bendruomenė, tarptautinės organizacijos paaukojo apie 4,2 mlrd. JAV dolerių nusiaubtiems regionams atstatyti.

REKLAMA

2005 metų viduryje visagalė gamtos stichija užgriuvo turtingiausią pasaulio šalį – Jungtines Amerikos Valstijas. Uraganas Katrina, praūžęs rugpjūčio pradžioje, užliejo vieną gražiausių JAV miestų Naująjį Orleaną. Siautėjanti stichija į aikštę iškėlė ir vidines supervalstybės problemas. Šalis nebuvo pasiruošusi tokiam gamtos smūgiui, todėl nukentėjo daugybė žmonių. Uraganas nusinešė apie 3 tūkst. žmonių gyvybių, dešimtys tūkstančių liko be namų. Po šios nelaimės JAV valdžia kaltinta rasizmu, nesugebėjimu spręsti socialines neturtingųjų problemas. Imta kalbėti apie dvi Amerikas – juodąją ir baltąją, gyvenančias skirtinguose pasauliuose. Uraganas Katrina ne tik nusiaubė Naująjį Orleaną, bet ir sukėlė politinę audrą JAV.

REKLAMA
REKLAMA

Spalį Pakistaną ir Indiją sukrėtė didžiulis žemės drebėjimas. Ypač nukentėjo Indijos ir Pakistano nesantaikos obuoliu laikomas Kašmyro regionas. 7,6 balo stiprumo žemės drebėjimas nusinešė apie 50 tūkst. gyvybių, daugybė skurdžiai gyvenančių žmonių neteko pastogės. Gelbėjimo darbus apsunkino atšiaurus oras ir kalnai. Dar ir dabar tūkstančiai nuo žemės drebėjimo nukentėjusiųjų gyvena palapinėse ar laikinai suręstose pašiūrėse.

Teroristai sėjo mirtį

Liepos 7-ąją pasaulį sukrėtė teroristų išpuolis Londone. Per teroristines atakas šio miesto metro ir keleiviniame autobuse žuvo 52 žmonės, daugiau kaip 700 sužeista. Šį teroro aktą įvykdė 4 savižudžiai teroristai, gimę ir užaugę Didžiojoje Britanijoje. Išpuolis Londone paskatino diskusijas, esą dalis arabų kilmės jaunuolių nesugeba arba nenori pritapti šalyje, kurioje gimė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Spalio pabaigoje Prancūzijoje įsižiebė socialinis gaisras. Paryžiaus, ilgainiui ir visos šalies gatves, užplūdo arabų kilmės prancūzai riaušininkai: jie degino automobilius ir niokojo kitą turtą. Smurtas įsiplieskė, kai per nelaimingą atsitikimą žuvo du nuo policijos bėgę paaugliai. Tris savaites Prancūzijos priemiesčiuose vykusios riaušės buvo sukilimas prieš socialinę neteisybę, jų dalyviai neturėjo nei lyderių, nei politinės programos. Riaušėse dalyvavusius jaunuolius vienijo stiprus socialinės atskirties jausmas, kurį sukėlė Prancūzijos visuomenės nenoras juos priimti kaip sau lygius.

REKLAMA

Atsisveikinimai ir pergalės

Balandžio viduryje pasaulis neteko popiežiaus Jono Pauliaus II – žmogaus, simbolizavusio ištisą epochą. 1920 metais netoli Krokuvos gimęs Karolis Wojtyła

popiežiumi išrinktas 1978-aisiais. Jis buvo pirmas popiežius lenkas ir pirmas ne italas popiežius nuo 1523 metų. Jono Pauliaus II pontifikatas truko 26 metus – tai buvo ilgiausias XX amžiuje popiežiaus valdymas. Jono Pauliaus II dėmesys už geležinės uždangos esančioms valstybėms, vizitai į gimtąją Lenkiją padėjo ardyti komunistinį monolitą, jis buvo lemtingų politinių pokyčių pasaulyje dalyvis bei liudininkas.

REKLAMA

Gegužę Rusija pompastiškai atšventė Antrojo pasaulinio karo 60-ąsias metines. Raudonojoje aikštėje žygiuojančius karius bei karo veteranus sveikino beveik viso pasaulio lyderiai. Vakarų pasaulio vadovai dalyvavo šventėje vengdami politinių bei istorinių šios pergalės metinių interpretacijų. Šventėje dalyvauti atsisakė keletas buvusių sovietų okupuotų šalių vadovų – Lietuvos, Estijos, Ukrainos lyderių neigiamas atsakymas suerzino Rusijos prezidentą.

Spalio pradžioje po ilgų ir sunkių konsultacijų Europos Sąjunga nusprendė pradėti derybas su Turkija dėl šios šalies stojimo į Bendriją. Turkijos kelias į derybas buvo ilgas ir sunkus. Ankara tapo asocijuota nare 1963 metais, pirmą kartą oficialiai prašė Briuselį pradėti derybas dar 1987-aisiais. 2005-ųjų spalį iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar šį kartą Turkijai pavyks. Labiausiai derybų pradžiai priešinosi Austrija. Daugelis europiečių nusistatę prieš Turkijos narystę – tam nepritaria net 80 procentų austrų ir 70 procentų prancūzų. Turkija laikoma per didele, per daug ūkiškai atsilikusia ir kultūriškai svetima šalimi. Manoma, derybos su šia šalimi truks apie 10 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Renkasi savo kelią

Gegužę prancūzai, kiek vėliau olandai atmetė ES Konstituciją. Daugiau kaip pusę šalies rinkėjų balsavo prieš šį dokumentą, taip įstumdami Bendriją į krizę. Šalių, įkūrusių ES, rinkėjai balsavo prieš bendrą Konstituciją, taip nubausdami savo valstybių vadovus, netiesiogiai pasisakydami prieš tolesnę ES plėtrą bei paskatindami kalbas, esą Bendrija nevieninga, neturi politinės ateities, ją apėmusi krizė.

Po spalio mėnesį vykusių rinkimų Vokietijos kanclerio postas atiteko Angelai Merkel. Krikščionių demokratų vadovė – pirmoji moteris, tapusi Vokietijos vyriausybės galva. Po audringų rinkimų, pasibaigusių beveik lygiosiomis, Vokietiją valdo didžioji koalicija – antroji tokia po Antrojo pasaulinio karo. Ją remia 63 procentai Vokietijos gyventojų.

REKLAMA

Ukrainos vyriausybėje, vadovaujamoje Oranžinės revoliucijos simbolio Julijos Timošenko, išryškėjo buvusių revoliucijos vedlių nesutarimai. Pasipylus kaltinimams korupcija ir populizmu, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka atstatydino buvusios bendražygės vadovaujamą vyriausybę. Šis susiskaldymas nuvylė šalies piliečius, smuko pasitikėjimas šalies vadovu, Oranžinė revoliucija nepateisino lūkesčių.

Ligos protrūkis

Spalį pasaulį ėmė drebinti neramios žinios apie galimą paukščių gripo pandemijos proveržį. Masiškai krintant sparnuočiams Pietryčių Azijoje, Rusijoje bei Europoje, pasaulis susirūpino apsauga, vaistais. H5N1 gripo atmaina gali būti mirtina žmogui, o pradėjusi plisti sukeltų milžinišką pandemiją, panašią į Ispaniškąjį gripą, siautėjusį Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje.

Savaitraštis "Panorama" (www.politika.lt)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų