REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Generalinė prokuratūra planuoja šį trečiadienį, liepos 7-ąją, perduoti Seimui prašymą leisti kelis parlamentarus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jau tą pačią dieną gali būti pirmą kartą oficialiai įvardyti politikai, galimai įtariami ėmę kyšius iš privačių verslo struktūrų.

REKLAMA
REKLAMA

Prokuratūros prašyme bus paminėtos pavardės

Pagal galiojančią tvarką, siekdamas leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, generalinis prokuroras prašymą turi pateikti raštu, vėliau jį pristatyti Parlamento posėdyje.

REKLAMA

Tačiau generalinis prokuroras Antanas Klimavičius nuo šio pirmadienio išėjo atostogų ir į darbą ketina grįžti po 28 dienų. To prieš savaitę paprašė laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas, kad nebūtų metami kaltinimai, esą pareigūnas suinteresuotas vienokiu ar kitokiu sprendimu.

Todėl prašymą Seimui perduos ir pristatys generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.

Pasak A. Klimavičiaus, prašymą dėl leidimo patraukti kelis parlamentarus baudžiamojon atsakomybėn būtina pateikti, nes ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai "tiems Seimo nariams negali užduoti jokio klausimo".

REKLAMA
REKLAMA

G. Jasaičio teigimu, atitinkamas prašymas jau parengtas, tačiau ikiteisminį tyrimą kontroliuojantys prokurorai dar analizuoja surinktus duomenis ir sprendžia, kurią informaciją pateikti Seimui.

"Prašyme tikrai bus paminėtos pavardės parlamentarų, kuriuos prašoma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir šiek tiek aprašytos jų nusikalstamos veikos", - Eltai pirmadienį sakė G. Jasaitis.

Anot jo, galimai įtariamų Seimo narių pavardės pirmą kartą oficialiai bus paviešintos tik tada, kai prašymas bus pristatomas Parlamento posėdyje. Artimiausias plenarinis posėdis numatytas ketvirtadienį, liepos 8 dieną, tačiau neatmetama galimybė trečiadienį sušaukti neeilinį posėdį ir išklausyti Generalinės prokuratūros prašymą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nežinia - nei kas, nei kiek...

G. Jasaitis nepatvirtino, kad bus prašoma panaikinti penkių Seimo narių teisinį imunitetą. Kad tiek politikų galimai įtariami kyšininkavimu, iš parlamento tribūnos yra minėjęs A. Klimavičius.

Generalinio prokuroro pavaduotojas atsisakė tiksliau apibrėžti Seimo nariams gresiančius įtarimus ir galimas bausmes. "Kol nėra oficialiai kreiptasi į Seimą, įvairiausi pamąstymai apie nusikalstamas veikas gali pažeisti nusikalstamumo prezumpciją. Todėl negaliu nė žodžio pasakyti", - tvirtino pareigūnas.

REKLAMA

Neoficialiomis žiniomis, kai kuriems parlamentarams norima pareikšti griežtesnius įtarimus nei likusiems.

Kol negautas Seimo sutikimas, G. Jasaitis taip pat nenurodė, kokia kardomoji priemonė gali būti taikoma parlamentarams.

Prieš porą savaičių paaiškėjo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi operatyvinės medžiagos apie kelių Seimo narių korupcinius ryšius su "Rubicon group" valdybos pirmininku Andriumi Janukoniu. Verslininkas esą darė įtaką kai kurių įstatymų pakeitimams, o už tai atsiskaitė pinigais.

A. Vidžiūnas už neliečiamybės “nesikabins”

Neoficialiai kalbama, esą baudžiamojon atsakomybėn gali būti prašoma patraukti Seimo vicepirmininką socialdemokratą Vytenį Andriukaitį, socialliberalą Vytautą Kvietkauską, konservatorių Arvydą Vidžiūną, Liberalų ir centro frakcijos seniūną Eligijų Masiulį bei jo partijos kolegą, Seimo vicepirmininką Gintarą Steponavičių.

REKLAMA

Ir parlamentarai, ir A. Janukonis bet kokius įtarimus korupcija paneigė.

Šiandien Tėvynės Sąjungos narys Arvydas Vidžiūnas išplatino laišką, savo bendrapartiečiams, kuriame teigiama, kad "jeigu generalinis prokuroras kreipsis į Seimą, prašydamas sutikimo apklausti mane ir kitus Seimo narius, kurių pavardės minimos ganduose, aš pats prašysiu Seimo, kad toks leidimas būtų duotas".

"Ir šiandien, ir rytoj tegalėsiu pasakyti viena: nei aš, nei mano kolegos partijos vadovybėje niekada nesame ėmę jokių kyšių. Nei aš, nei mano kolegos už paramą rėmėjams niekada nesame atsidėkoję balsavimais Seime ar kitokia protekcine veikla. Nei aš, nei mano kolegos nesame susiję jokiais "korupciniais" ryšiais su jokiais verslininkais ar jų grupėmis", teigiama laiške.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Teturiu vieną paaiškinimą, kodėl mano pavardė šiandien galėtų būti minima šiame skandalingame kontekste. Kaip Jūs žinote, jau geri pora metų esu vienas iš žmonių, kurie rūpinasi finansinės paramos Tėvynės Sąjungai telkimu. Šis anaiptol ne pats maloniausias širdžiai darbas susijęs su dažnais kontaktais su verslininkais, telefonų skambučiais, nuolatiniais prašymais, su politinės situacijos, įstatymų ir verslo aplinkos aptarimais", rašo A. Vidžiūnas.

Neįtariamiems Seimo nariams – dvi svarstymo valandos

Pagal Seimo statutą, Seimo nario asmuo yra neliečiamas. Be Parlamento sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą.

REKLAMA

Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl padaryto nusikaltimo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė nei 1 valandos, bet ne ilgesnė nei 2 valandų pertrauka. Po to Seimas sudaro tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba pradeda apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. Tiesa, politiko apkaltai pradedama rengtis tik tada, jei tai pasiūlo ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė arba Prezidentas.

Sudaryta komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo, privalo išklausyti prokuratūros atstovą ir parlamentarą, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį, nebent šie be svarbios priežasties neatvyksta į posėdį ar atsisako duoti paaiškinimus.

REKLAMA

Kai komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei rezoliucijos projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.

Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik Generalinės prokuratūros teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu.

Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius "už" ir "prieš". Jei rezoliucijos projekte numatoma patenkinti teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

ELTA, OMNI laikas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų