Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė nutarimą, kuriuo prašo Konstitucinį Teismą (KT) ištirti, ar prezidento Rolando Pakso siūlymas surengti apkaltą Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Nutarimas priimtas 62 Seimo narių balsavus už, 14 - prieš ir 3 susilaikius.
Priėmus šį sprendimą, prezidento dekreto, kuriuo pasiūlyta inicijuoti apkaltą A. Paulauskui, galiojimas sustabdomas, kol kreipimąsi apsvarstys KT.
"Kreipimasis į KT būtų noras patarti arba paaiškinti prezidentui, kad yra privalu gerbti Konstituciją ir įstatymus, o ne vien ginti savo instituciją ir prezidentinę partiją", - teigė kreipimąsi inicijavusios A. Paulausko vadovaujamos Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijos seniūnas Alvydas Ramanauskas.
Kreipimesi pažymima, kad "yra pagrindo manyti", jog prezidentas R. Paksas, kuriam Seimas yra pradėjęs apkaltos procesą, savo veiksmais siekia "destabilizuoti padėtį valstybėje bei parlamente, manipuliuodamas Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktais įgaliojimais".
Kreipimesi pažymima, kad tokie prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
A. Ramanauskas pabrėžė, kad tokiais veiksmais prezidentas diskredituoja ir Lietuvos valstybės autoritetą.
"Prezidentas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis", - pritarė socialliberalų iniciatyvai opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.
"Mes teisinėmis priemonėmis atremsime šitą politinių zombių ataką", - pažymėjo minėtos frakcijos narys Artūras Vazbys.
Kreipimuisi taip pat pritarė opozicinės Liberalų ir centro frakcijos bei valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovai.
Socialdemokratai pirmadienį vakare suabejojo dėl kreipimosi, bet antradienį po susitikimo su valdančiosios daugumos partneriais socialliberalais pakeitė savo nuomonę.
Prieš kreipimąsi į KT pasisakę proprezidentinės Liberaldemokratų frakcijos atstovai kaltino socialliberalus bijantis pradėti tyrimą dėl A. Paulausko veiksmų, ironizavo, kad kreipimosi tekstas nėra suprantamas.
Liberaldemokratas Vladas Žalnerauskas prašė kreipimosi tekstą išversti "į valstiečių-darbininkų kalbą", nes jis negalįs jo suprasti.
Konservatorius Vytautas Landsbergis siūlė Seimui imtis "veiksmingesnių priemonių" ir "neleisti iš savęs tyčiotis", apriboti prezidento galias vykstant apkaltos procesui.
Prezidentas pasiūlė surengti apkaltą Seimo nariui A. Paulauskui dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo.
Prezidento nuomone, A. Paulauskas šiuos nusižengimus padarė pernai spalio 30 dieną susitikime su frakcijų atstovais neteisėtai paviešinęs slaptą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą.
Vėliau išslaptintoje pažymoje kalbama apie grėsmes nacionaliniam saugumui keliančius Prezidentūros atstovų ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis ir dosniausio prezidento rėmėjo Jurijaus Borisovo verslo sandorius.
Minėtame susitikime Seimo pirmininkas inicijavo parlamentinį VSD pažymoje pateiktų faktų tyrimą, kurio išvados vėliau tapo pagrindu inicijuoti apkaltą prezidentui R. Paksas.
Prezidentas taip pat apkaltino A. Paulauską viešais pasisakymais apie tariamus Prezidentūros atstovų ryšius su nusikalstamo pasauliu ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis diskreditavus prezidento autoritetą.
Tačiau nei Generalinė prokuratūra, nei Valstybės saugumo departamentas nepatvirtino įtarimų dėl slaptos informacijos paviešinimo.
Generalinė prokuratūra savo atsakyme proprezidentinei Liberaldemokratų frakcijai pažymėjo, kad A. Paulauskas ne tik nepažeidė įstatymų, bet ir siekė apsaugoti valstybės paslaptis nuo grėsmės, kurią joms kėlė VSD pažymoje minimų asmenų veiksmai.
R. Paksas inicijuoti apkaltą A. Paulauskui pasiūlė prieš porą savaičių, tačiau tuomet Seimas jo kreipimosi nesvarstė, nes jis nebuvo tinkamai suformuluotas.
Prezidento pakartotinas siūlymas pradėti apkaltą A. Paulauskui, nepaisant Generalinės prokuratūros išvadų, įvertintas kaip "kerštas" politiniam oponentui, remiančiam apkaltą R. Paksui.
Pats prezidentas yra kaltinamas savo viešais pasisakymais diskreditavęs Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą bei sąmoningai leidęs savo dosniausiam rėmėjui J. Borisovui suprasti, kad teisėsaugos institucijos klausosi jo pokalbių.
Iš viso prezidentui yra pateikti šeši kaltinimai dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo.
Antradienį Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti Seimo prašymą pateikti išvadą, ar prezidentas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė pagrindinį šalies įstatymą.
Konstituciniam Teismui patvirtinus kaltinimus, Seimas balsuos dėl R. Pakso nušalinimo. R. Paksas prezidento pareigas eina nuo 2003 metų vasario.
BNS
