Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas patvirtino, jog Seimas, svarstydamas klausimą, ar gali priesaiką sulaužęs bei šiurkščiai Konstituciją pažeidęs asmuo vėl dalyvauti rinkimuose, galėtų kreiptis atsakymo į Konstitucinį Teismą.
"Aš esu tos minties, kad Konstitucinio Teismo būtų galima paklausti, ar sulaužęs priesaiką žmogus pagal mūsų Konstitucijos prasmę turi teisę kandidatuoti dar kartą. Tegul Konstitucinis Teismas atsako. Toks klausimas būtų logiškas", - penktadienį trumpoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Paulauskas.
Paklaustas, ar toks Konstitucinio Teismo atsakymas, jei patvirtintų sulaužiusio priesaiką asmens dalyvavimą rinkimuose prieštaraujančiu Konstitucijai, galėtų užkirsti kelią iš Prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui vėl dalyvauti rinkimuose, A. Paulauskas sakė, jog "Konstitucinio Teismo nuomonė būtų autoritetinga ir jos paisytų visi - ir tie, kurie registruoja kandidatus, ir tie, kurie nagrinėja bylas dėl registravimo ar neregistravimo".
"Aišku, paklausus Konstitucinio Teismo ir šį klausimą susiejus su teisiniu aktu, būtų rimčiau", - teigė A. Paulauskas.
Seimo vicepirmininko Vytenio Andriukaičio vadovaujama Seimo narių darbo grupė, rengianti Priesaikos įstatymo koncepciją ir su tuo susijusius įstatymų pataisų projektus, Seimo valdybai jau pirmadienį turėtų pateikti savus siūlymus.
"Mes siūlome, kad apskritai visoje valstybės tarnyboje būtų numatyta priesaika ir atsakomybė už jos sulaužymą bei skatinimas už tai, jei dirbama gerai", - anksčiau yra sakęs V. Andriukaitis. Tačiau kartu jis yra pažymėjęs, jog "priesaika, kaip konstitucinis teisinis institutas, Lietuvoje gali būti įvestas ne anksčiau kaip per 9 mėnesius ar vienerius metus". Taigi iki pirmalaikių Prezidento rinkimų, galinčių įvykti dar šią vasarą, Seimas bet kuriuo atveju nespėtų pakeisti Konstitucijos.
Kai kurie kiti Eltos kalbinti įtakingi parlamentarai sakė nematą Konstitucijoje galimybių apriboti sulaužiusiojo priesaiką kandidatavimą jau artimiausiuose rinkimuose. Tačiau pripažino, jog šiuo atveju reikėtų ieškoti "už ko būtų galima užsikabinti". Kaip viena galimybių minimas būtent galimas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, susiejant šį kreipimąsi su konkrečiais Prezidento ar Seimo rinkimų įstatymais.
Konstitucinės teisės ekspertė Toma Birmontienė Eltai taip pat sakė, jog "teorinė galimybė šiuo klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą iš tiesų yra".
"Seimas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas nutarimo, ar Prezidento bei Seimo rinkimų įstatymų normos neprieštarauja Konstitucijos straipsniams, kurie reglamentuoja reikalavimus kandidatams bei apkaltos pagrindus", - sakė T. Birmontienė.
ELTA
