Nušalintojo prezidento Rolando Pakso šalininkai, užsimoję referendumu pakeisti Konstituciją ir gerokai padidinti pensijas, tikisi per nustatytą terminą surinkti reikiamus 300 tūkst. šią iniciatyvą remiančių gyventojų parašų.
Jei referendumo iniciatoriams pavyktų iki lapkričio 16 dienos, kai baigiasi terminas, surinkti pakankamai parašų, o gyventojai pritartų jų siūlymui padidinti pensijas, valstybės biudžete tektų papildomai surasti mažiausiai 0,5 mlrd. litų.
Vienos iš referendumo iniciatorių - Liberalų demokratų partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis “Eltai” pirmadienį negalėjo pasakyti, kiek jau surinkta parašų. Tačiau jis patikino, kad per likusį mėnesį bus rasta pakankamai referendumo rėmėjų.
Šiuo metu specialūs lapai su parašais vežami į liberaldemokratų būstinę, kur galiojantys parašai skaičiuojami. “Eltos” šaltinių teigimu, jau pristatyta 100-150 tūkst. parašų. Artimiausiu metu jų skaičius gali gerokai išaugti, mat parašai buvo aktyviai renkami prieš pirmąjį Seimo rinkimų turą, tačiau jie liberaldemokratų būstinės dar nepasiekė.
ELTA primena, kad rugpjūčio viduryje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo dvi R. Pakso šalininkų iniciatyvines grupes, siūlančias surengti referendumus dėl Konstitucijos pakeitimo ir papildymo.
Iniciatyvinėms grupėms leista rinkti parašus po siūlymu minimalią senatvės pensiją padidinti iki 80 proc. įstatymu nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (šiuo metu - 400 litų), o referendumui skelbti reikalingą 300 tūkst. piliečių parašų skaičių sumažinti tris kartus.
Anot V. Mazuronio, iniciatyva padidinti pensijas sulaukė maždaug penktadaliu daugiau rėmėjų.
Pagal įstatymą, norėdami surengti referendumą, iniciatoriai turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Iš VRK gavus specialius lapus, parašus būtina surinkti per 3 mėnesius.
Parašus renka Liberalų demokratų partijos, parlamentaro Juliaus Veselkos vadovaujamos Liaudies sąjungos "Už teisingą Lietuvą", Lietuvos smulkiųjų žemdirbių sąjungos bei profesinės sąjungos "Solidarumas" aktyvistai.
Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, abiejų referendumų rengimas valstybės biudžetui atsieitų 11-12 mln. litų. Daugiausiai kainuotų referendumo komisijų narių darbas. Dėl dvejopų biuletenių spausdinimo išlaidos būtų šiek tiek didesnės nei vienam referendumui, tačiau mažiau nei per Seimo ar prezidento rinkimus tektų išleisti agitacijai televizijoje.
Be to, nemažai išlaidų pareikalaus referendumo iniciatorių pristatytų parašų tikrinimas. Z. Vaigauskas spėjo, kad Finansų ministerija, kuriai po referendumo gali tekti ieškoti papildomų lėšų didesnėms pensijoms, paprašys parašus tikrinti ypač kruopščiai.
Gerokai daugiau biudžeto lėšų prireiktų, jei gyventojai pritartų siūlymui įteisinti bent 80 proc. minimalaus darbo užmokesčio prilygstančią senatvės pensiją.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjo Teodoro Medaiskio, šios sumos dydis priklausytų nuo to, kaip būtų didinamos pensijos. Jei visos senatvės ir invalidumo pensijos, kurios dabar nesiekia 400 litų, būtų automatiškai padidintos iki šios sumos, prireiktų daugiau nei 500 mln. litų.
T. Medaiskio įsitikinimu, logiškiau būtų pensijas didinti proporcingai, atsižvelgiant į dabar gaunamos pensijos dydį, darbo stažą, buvusį atlyginimą. Tokiu atveju greičiausiai būtų didinama valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, kuri dabar sudaro 172 litus. Šis kelias kainuotų daugiau nei 800 mln. litų per metus.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena per 600 tūkst. senatvės ir per 200 tūkst. invalidumo pensininkų. 71 proc. pensininkų kas mėnesį gauna mažiau nei 400 litų, šiek tiek daugiau nei 1,1 proc. - mažiau nei 200 litų.
Mažiausia pensija šiuo metu siekia maždaug 150 litų, vidutinė - maždaug 390 litų. Iš viso pensijoms kasmet skiriama per 4 mlrd. litų. Vien dėl pastarojo bazinės pensijos padidinimo šių metų biudžete teko papildomai rasti 158 mln. litų, o dėl draudžiamųjų pajamų padidinimo - beveik 63 mln. litų.
Pasak T. Medaiskio, kol kas nesvarstoma, iš kokių šaltinių reikėtų paimti papildomų lėšų pensijoms padidinti. Jei gyventojai pritartų referendumo iniciatorių siūlymui, gali padidėti socialinio draudimo įmoka, šiuo metu siekianti 25,9 proc. atlyginimo. "Atsargiai skaičiuojant, įmoką reikėtų padidinti iki 30 proc. algos. Todėl tie, kas dabar pasirašo, o per referendumą ketina balsuoti už, tegul pagalvoja, kad už didesnes pensijas kažkas turės sumokėti", - “Eltai” teigė ministrės patarėjas.
Jis atmetė siūlymą sumažinti didžiausias pensijas. Tokių žmonių nėra daug - vos 8 proc. senatvės pensininkų gauna daugiau nei 500 litų per mėnesį. Be to, sprendimas sumažinti jau nustatytus pensijų dydžius grėstų teismais. "Gigantiškų pensijų tikrai nėra. Nebent reikėtų mažinti valstybines pensijas, bet visų reikiamų lėšų neatsirastų", - tvirtino T. Medaiskis.
Ministrės patarėjas suabejojo, ar staiga padidėjus pensijoms išaugtų ir pensininkų perkamoji galia. Mat į rinką vienu metu patekę papildomi 500-800 mln. litų ne tik padidintų vartojimą, bet ir kilstelėtų kainas.
ELTA
