Pirmą kartą buvusio slapto KGB bendradarbio bylą nagrinėjęs Europos Žmogaus Teisių teismas (EŽTT) Strasbūre paskelbė šiam palankų sprendimą.
Kaip praneša Teisingumo ministerija, balandžio 7 d. paskelbtame teismo sprendime pripažįstama, jog Lietuva pažeidė Egidijaus Žičkaus teises į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir diskriminavo savo pilietį.
Lietuvai vėl koją pakišo vadinamasis Liustracijos įstatymas, kuriame buvo numatytas draudimas buvusiems KGB darbuotojams ir slaptiems bendradarbiams eiti tam tikras pareigas ne tik valstybės tarnyboje, bet ir privačiose struktūrose.
Tai vienintelė iki šiol Strasbūro teismo nagrinėta byla, susijusi ne su buvusių KGB kadrinių darbuotojų, o vadinamųjų slaptųjų bendradarbių atžvilgiu taikomu ribojimu įsidarbinti privačiame sektoriuje.
2000 m. rugsėjo 12 d. Liustracijos komisija nustatė, kad E.Žičkus slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie šią veiklą nepranešė Liustracijos komisijai, kaip reikalavo įstatymas.
Komisijos duomenimis, devintajame dešimtmetyje dirbdamas sporto žurnalistu ir keliaudamas į užsienį E.Žičkus teikė informaciją ir tuometiniam Valstybės saugumo komitetui.
2001 m. liepos 23 d. E.Žičkaus bendradarbiavimo faktas paskelbtas "Valstybės žiniose". Dėl to jis buvo atleistas iš valstybės tarnybos bei panaikintas sprendimas pripažinti jį advokatu.
Priimdamas sprendimą šioje byloje EŽTT vadovavosi anksčiau nagrinėta byla Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą.
Teismo manymu, advokato licencijos panaikinimas ir įstatyme numatyti ribojimai įsidarbinti įvairiose privataus sektoriaus srityse turėjo tiesioginės įtakos E.Žičkaus teisei į privataus gyvenimo gerbimą.
Nors minėtais ribojimais siekta teisėtų nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos, ekonominės šalies gerovės ir kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugos tikslų, EŽTT manymu, toks ribojimas nebuvo proporcingas. Be to, nenustatytas ryšys tarp pareigų, kurias draudžiama eiti, ir draudimu eiti tas pareigas siekiamų tikslų.
Teismo neįtikino Vyriausybės argumentai, kad ribojimai pareiškėjui įsidarbinti privačiame sektoriuje nebūtų buvę taikomi, jeigu jis nustatytu laiku būtų prisipažinęs slapta bendradarbiavęs.
Strasbūro teismas atsižvelgė ir į tai, kad įstatymas įsigaliojo praėjus beveik dešimtmečiui po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir pareiškėjo slapta bendradarbiavimo su KGB pabaigos. Atkreiptas dėmesys, kad jau nepriklausomoje Lietuvoje E.Žičkus buvo apdovanotas valstybės medaliais.
Lietuvos vyriausybė įpareigota savo piliečiui atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Teisingumo ministerija pabrėžė, kad šis sprendimas EŽTT priimtas vos vieno balso persvara. Teisėjai Danutė Jočienė, Nona Tsotsoria (Nona Tsotsorija) ir Andras Sajo (Andrasas Sajo) pareiškė, kad, jų nuomone, šioje byloje Žmogaus teisių konvencijos pažeidimo nebūta.
Anksčiau nagrinėdamas buvusių kadrinių KGB darbuotojų Juozo Sidabro, Kęstučio Džiauto ir Raimundo Rainio skundus prieš Lietuvą EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad Lietuva 1999 metais priimtame Liustracijos įstatyme numačiusi, jog buvusių okupacinių specialiųjų tarnybų bendradarbiai negali dirbti ne tik valstybės tarnyboje, bet ir privačioje ryšių sistemoje, saugos tarnybose, bankuose, teikti privačių detektyvų paslaugas, dirbti su vaikais švietimo srityje, Europos žmogaus teisių konvenciją.
Minėti įstatymo ribojimai baigė galioti 2009 m. sausio 1 d., mat baigėsi įstatyme numatytas 10 metų terminas.
