REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybės planai mažiausiai dešimtadaliu apkarpyti biudžetinių įstaigų darbuotojų algas, sukėlė nerimą gydytojams. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas teigia, kad  taupyti negalima sąskaita tų, kurie jau yra ant skurdo ribos, ir neatmeta galimybės protestuoti prieš kritikuojamus Vyriausybės planus.

REKLAMA
REKLAMA

Šiandien LGS kreipėsi į šalies premjerą Andrių Kubilių ir finansų ministrą Algirdą Šemetą dėl gydytojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose. Taip pat – į Sveikatos apsaugos ministeriją ir į Seimo sveikatos reikalų komitetą su prašymu palaikyti gydytojus šioje situacijoje.

REKLAMA

Pagal Vyriausybės ir profesinių sąjungų 2005 gegužės 3 dienos susitarimą „Dėl medikų atlyginimų kėlimo“, biudžetinėse įstaigose dirbantiems gydytojams algos nebuvo pakeltos, o dabar norima mažinti ir esamas. Tai ypač skaudžiai atsilieps vienos srities specialistams, tokiems kaip teismo ekspertai, sporto medicinos gydytojai, priklausomybių ligų specialistai ir kiti, teigiama LGS pranešime. Šių medikų atlyginimų koeficientas yra labai mažas, todėl, jei jis bus sumažintas dar 10 proc., gydytojų algos gali nebesiekti ir minimalaus atlyginimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai kurie siauros specializacijos gydytojai, pagal savo turimas licencijas, gali dirbti tik biudžetinėse įstaigose, – pranešime spaudai cituojamas LGS prezidentas  L. Labanauskas. – Taip reikalingi specialistai, paaukoję gyvenimą savo darbui, nebegalės gauti net pragyvenimą užtikrinančio atlyginimo“.

LGS prezidentas teigia esantis ypač susirūpinęs, kad gydytojai pradės ieškoti darbo kitur: „Ką darys valstybinės įstaigos, netekusios medikų, pvz. teismo ekspertų – kas atliks ekspertizes?“

L. Labanausko nuomone, Vyriausybė, net ir taupydama, neturi pamiršti teisingumo ir solidarumo principų ir, jei juos taiko skaičiuodama mokesčius, taip pat turėtų taikyti ir nustatydama koeficientus. „Taupyti reikia ne tų, kurie jau šiandien yra ant skurdo ribos, sąskaita“, – įsitikinęs LGS prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2008 metų lapkričio mėnesį vykusiame LGS XIII suvažiavime buvo paskelbta rezoliucija, kurioje aiškiai suformuluota, kad reikia užtikrinti biudžetinėse įstaigose dirbančių medikų atlyginimų dydį tokį, koks yra bendras Lietuvos gydytojų atlyginimo vidurkis, t.y. apie 3 700 litų (Valstybinės ligonių kasos 2008 metų duomenimis). „Rezoliucijos tekstas pasiekė Vyriausybę ir ji įtraukė visus punktus į savo programą, todėl dabar turi būti laikomasi šių nuostatų“, – pabrėžia LGS prezidentas.

Jis taip pat neatmeta galimybės Lietuvos gydytojų sąjungai prisijungti prie kitų biudžetinių įstaigų profsąjungų, jei jos nutars į Vyriausybės planus reaguoti viešais protestais.

REKLAMA

Dėl infrastruktūros išlaikymo gali mažėti atlyginimai

Kaip L. Labanauskas mėnesio pradžioje teigė dienraščiui „Respublika“, nerimą labiausiai kelia tai, kad nuo metų pradžios pabrango infrastruktūros išlaikymas, o šioms išlaidoms kompensuoti lėšų nebuvo numatyta. Nors pinigų gydymo įstaigoms šiais metais skirta 300 mln. litų daugiau nei pernai, daugiau nei 200 mln. litų iš šių lėšų skirta padidėjusiems atlyginimams išlaikyti. Tačiau gali atsitikti taip, kad mėgindamos ieškoti išeities iš susidariusios situacijos kai kurių gydymo įstaigų administracijos infrastruktūros išlaidoms apmokėti naudos atlyginimams skirtas lėšas.

REKLAMA

„Nors juridiškai gydymo įstaigos neturi teisės atlyginimų sąskaita dengti komunalinių paslaugų mokesčių, 99 proc. darbuotojų darbo sutartys nebuvo atnaujintos po 2005 m., kai buvo pradėtas medikų atlyginimų didinimas, - tąkart „Respublikai“ sakė L. Labanauskas. - Atlyginimai ligoninėse buvo didinami mokant priedus, poliklinikose - apmokant skatinamąsias paslaugas. Priedai ir išmokos už skatinamąsias paslaugas į pagrindinį atlyginimą, numatytą darbo sutartyje, neįeina, jų didinimo ar mažinimo teisė palikta gydymo įstaigos administracijai, tad administracija ir gali spręsti, kokio dydžio tas priedas bus. Kol kas daugelyje įstaigų darbuotojai ir administracija tariasi ir ieško kompromisų, tačiau ilgainiui to nepakaks. Kyla grėsmė, kad ateityje infrastruktūros išlaikymas slinksis į atlyginimų fondo apkarpymo pusę“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

LGS ir gydymo įstaigų vadovų skaičiavimais, optimaliai dirbančiai pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigai ateityje gali tekti atlyginimų fondą mažinti iki 10 proc., o stacionare - net ir iki 20 proc.

Valdžia sieks taupyti

Apie tai, kad atlyginimai valdžios sektoriuje gali mažėti vidutiniškai dar dešimtadaliu, praėjusią savaitę pareiškė finansų ministras Algirdas Šemeta. Peržiūrint šių metų biudžetą, pasak ministro, bus siekiama keliais milijardais litų sumažinti valstybės išlaidas.

Premjeras A. Kubilius vakar sakė, kad biudžetininkams mažinant atlyginimus, jie bus mažinami diferencijuotai. Jis nenorėjo pasakyti tikslaus skaičiaus, kiek bus mažinami atlyginimai. A.Kubilius nepatvirtino, kad tarnautojų algos bus mažinamos 10 proc., tačiau teigė, kad kai kurioms grupėms jis turėtų mažėti mažiau nei 10 procentų. Paklaustas apie mokytojų ir gydytojų atlyginimus, A. Kubilius teigė, kad siūlys ministrų kabinetui „kai kurioms grupėms ieškoti kitokių sprendimo būdų“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų