REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Draudimo bendrovės mato, kad sunkėjant ekonomikos situacijai jų klientai vis dažniau ryžtasi sukčiauti. Vieni „režisuoja“ automobilių vagystes, kiti - fiktyvius eismo įvykius, dar kiti savo automobilius tiesiog sudegina. Tokiais atvejais sukčių tikslas vienas - pasipelnyti draudimo bendrovių sąskaita.

REKLAMA
REKLAMA

Turite brangų automobilį ir nebeišgalite kas mėnesį mokėti išperkamosios nuomos mokesčio? Galite rizikuoti. Paprasčiausias būdas - apipilti automobilį degiu skysčiu ir padegti, taip mėginant imituoti turto sugadinimą, už kurį jums tarsi priklausytų nebloga draudimo išmoka. Tačiau yra vienas tokio poelgio minusas - draudimo bendrovė išaiškina beveik kiekvieną sukčiavimo atvejį. Beje, už tokią „avantiūrą“ gresia baudžiamoji atsakomybė, todėl gerai pamąstykite, ar verta rizikuoti.

REKLAMA

Seni laikai grįžta.

Apie tai, kad pastaruoju metu pasitaiko vis daugiau transporto priemonių draudžiamųjų įvykių sukčiavimo atvejų, prakalbo ne tik draudimo bendrovės bei Lietuvos draudikų asociacija, bet ir Policijos departamentas. Minėtos institucijos net ruošiasi pasirašyti sutartį, kuria remiantis būtų pradėtas bendradarbiavimas, padėsiantis efektyviau išaiškinti konkrečius sukčiautojus ar jų grupuotes.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Ričardas Morkvėnas LŽ prisipažino, kad dėl sudėtingos ekonomikos padėties pastaruoju metu daugėja fiktyvių draudžiamųjų įvykių. „Šiuo metu iš tiesų padaugėjo neprofesionaliai „surežisuotų“ draudžiamųjų atvejų. Pagal procentus esame pasiekę 2002 metų lygį, kai sukčiai itin aktyviai mėgindavo nelegaliai pasipelnyti iš draudimo bendrovių“, - LŽ pasakojo R.Morkvėnas.

REKLAMA
REKLAMA

Skolų našta verčia sukčiauti

Draudikai mato, kad padaugėjo automobilių savininkų mėginimų neteisėtai gauti išmokas ir pagal kasko draudimo sutartis. Šioje srityje dažniau užfiksuojama surežisuotų transporto priemonių vagysčių. Draudikai neabejoja, jog tai tiesiogiai susiję su faktu, kad vis daugiau žmonių, išperkamąja nuoma įsigijusių naujus automobilius, nebeišgali mokėti paskolų ir mėgina atsikratyti brangaus automobilio. „Surežisavę“ vagystę sukčiai siekia gauti draudimo išmoką.

Anot draudimo bendrovių, pastaruoju metu daugėja ir tyčinių automobilio padegimo atvejų. Šiuo „režisūriniu“ sprendimu dažniausiai mėgina pasinaudoti naujų automobilių savininkai, nebeišgalintys išsimokėti paskolos, už kurią buvo pirktas automobilis. „Tokių įvykių iš tiesų padaugėjo. Sudeginęs automobilį jo savininkas tikisi gauti jam nepriklausančią išmoką pagal kasko draudimo sutartį“, - LŽ patvirtino R.Morkvėnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Siekia pasipelnyti

Draudikai teigia, kad fiktyvių draudžiamųjų įvykių ėmė daugėti maždaug nuo praėjusių metų vidurio. Bendrovės „Ergo Lietuva“ duomenimis, pernai, palyginti su 2007 metais, fiktyvių įvykių, kai mėginama pasipelyti draudimo sąskaita, padaugėjo apie 30 procentų. Šios draudimo bendrovės Žalų administravimo ir asistavimo skyrių vadovas Nerijus Giedraitis prognozuoja, kad tokių įvykių šiais metais nemažės. Be to, jis neatmeta galimybės, kad sunkėjanti Lietuvos ekonomikos situacija, didėjantis nedarbas ir mažėjančios pajamos gali išprovokuoti naują automobilių vagysčių proveržį.

REKLAMA

Anot R.Morkvėno, pernai itin padaugėjo atvejų, kai vairuotojai mėgino draudimo išmoką gauti ne tik už ką tik patirtą žalą, bet ir už buvusius automobilio apgadinimus. „Su draudimo bendrovės atstovu susitikęs transporto priemonės savininkas dažnai mėgina gauti išmoką už anksčiau buvusius automobilio apgadinimus, kurie paprastai labai skiriasi nuo iš tikrųjų patirtos žalos. Pavyzdžiui, vairuotojas mėgina įrodyti, kad rytą rado apibraižytą automobilio dugną, arba teigia, kad dėl išdaužto žibinto nustojo suktis automobilio ratai“, - pasakojo bendrovės „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius.

REKLAMA

Scenarijai - tie patys

LŽ pasiteiravus, ar sunku atpažinti, kad automobilis buvo sugadintas fiktyviai, draudikų nuomonės išsiskyrė. Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ atstovas N.Giedraitis tikino, kad nustatyti sukčiavimo atvejus yra gana sudėtinga ir brangu, o „PZU Lietuva“ specialistas R.Morkvėnas teigė, kad pastebėti tokius įvykius lengva. Jis pažymėjo, kad paprastai vairuotojas, apmąstęs fiktyvaus įvykio scenarijų, mano, kad jo idėja - unikali, tačiau dažniausiai draudimo ekspertai neva unikalią gudrybę greitai „perkanda“. „Sumanyti naują fiktyvaus įvykio scenarijų labai sudėtinga, todėl tokių įvykių schemos nuolat kartojasi. Kiekviena draudimo kompanija jas aprašo ir kaupia. Kad tokiems atvejams būtų užkirstas kelias, aprašytomis schemomis draudikai dalijasi“, - aiškino R.Morkvėnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Absurdiškos gudrybės

Draudimo bendrovių atstovai pasakojo, kad neretai tenka fiksuoti kvailius ar kurioziškus atvejus, kai sukčiaujant mėginama gauti draudimo išmoką. Kadangi paslėpti automobilį nėra paprasta, išradingiausiais galima vadinti tuos vairuotojus, kurie mėgina gauti išmoką už neva pavogtą transporto priemonę. Su šiais fiktyviais įvykiais dažnai būna susijusios ir pačios absurdiškiausios situacijos. Vienas tokių pavyzdžių - šieno kupetoje slėptas neva dingęs automobilis, kurį atsitiktinai aptiko ir apie tai policijai pranešė praeivis. Kupetoje slėptos transporto priemonės savininkas jau buvo kreipęsis į draudimo bendrovę, siekdamas gauti išmoką.

REKLAMA

Išradingumu kartais neatsilieka ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apsidraudę vairuotojai. Vienas bendrovėje „PZU Lietuva“ apsidraudęs asmuo užmiestyje viršijo greitį ir nuvažiavo nuo kelio. Draugo padedamas jis sugalvojo pasiaiškinimą, esą draugas važiavęs iš paskos, mėginęs lenkti, bet užkliudęs buferį, todėl lenkiamasis nulėkęs į griovį. „Režisieriai“ net nuplėšė savo automobilių buferius, kad situacija atrodytų kuo tikroviškesnė. „Mūsų ekspertams neprireikė daug pastangų norint išsiaiškinti, ar vairuotojas sako tiesą. Išmatavus abu buferius paaiškėjo, kad šie buvo skirtingame aukštyje - vieno automobilio buferis būtų galėjęs susidurti nebent su kito automobilio sparnu. Be to, situacijos dalyviai nebuvo susitarę ir dėl detalių - per apklausą vienas iš jų aiškino, kad automobilis apvirto ant stogo, kitas - kad automobilis nuriedėjo ir apsivertė ant šono. Be to, lenkęs vairuotojas aiškino važiavęs apie 95 km/val. greičiu, o lenkiamasis pasakojo judėjęs 20 km/val. greičiau“, - vieną kvailesnių sukčiavimo atvejų LŽ pasakojo R.Morkvėnas.

Paulius Ugianskis

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų