REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Norite atostogų metu pasižvalgyti po nualintas gamyklas, atvirus drenažo vamzdžius, užterštas upes? Be problemų! Visa tai ir dar daugiau siūlo filmui „Lūšnynų milijonierius“ susišlavus 8 „Oskaro“ statulėles atgimstanti Mumbajaus turizmo industrija.

REKLAMA
REKLAMA

Kol šio filmo pagrindinis veikėjas Džamalas Malikas (Devas Patelis) stengiasi ištrūkti iš milijoninio miesto lūšnynų, turistai iš Vakarų juda priešinga kryptimi: jiems smalsu savomis akimis pamatyti vietas, kuriose buvo nufilmuotas genialusis filmas arba, kitaip tariant, pasimėgauti vujaristišku „juoduoju turizmu“.

REKLAMA

Kelionių organizatoriai vienbalsiai tvirtina, jog filmui sulaukus tarptautinio pripažinimo turistų išties padaugėjo. Ypač juos domina Dharavi rajonas – didžiausias Azijoje lūšnynų kvartalas. Ten ir buvo susukta garsioji juosta.

 „Visi tik ir kalba apie „Lūšnynų milijonierių“, - teigė Ganeshas Tikonkaras. Vyras dirba gidu „Reality Tours“ („Tikrovės turai“ – liet.) firmoje, kuri kasdien bent pusšimtį turistų vedžioja po Mumbajaus lindynių kvartalus.

REKLAMA
REKLAMA

„Tikrovės turų“ įkūrėjo skaičiavimais, pasirodžius filmui Mumbajus sulaukia ketvirtadaliu daugiau turistų. Tačiau jis pripažįsta, jog tam įtakos taip pat turėjo ir Mumbajaus atsigavimas po miestą lapkritį sukrėtusių teroristinių išpuolių.

„Žmonės klausia mūsų, kuriose vietose Dharavi buvo filmuojama juosta. Parodome jiems kelias. Tiesa, jog dauguma keliautojų atvyksta čia išvydę „Lūšnynų milijonierių“, - paantrino kita „Tikrovės turų“ gidė.

Tačiau ši auganti turizmo mada neišvengia kontroversijos. Dažnas kritikas filmą ir lūšnynų ekskursijas įvardija kaip gryniausią „skurdo pornografiją“. „Tačiau jie nesuvokia, ko mes iš tikrųjų siekiame, - skuba užginčyti kompanijos darbuotojas. - Savo turais norime sulaužyti įsigalėjusius stereotipus apie lūšnynus ir išryškinti teigiamus aspektus: žmonių darbštumą ir bendruomeniškumą.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tikrovės turai“ ekskursijas organizuoja už 25-50 litų (priklausomai nuo ekskursijos trukmės) ir pažada 80 proc. grynojo pelno skirti vietinėms labdaros organizacijoms. Nors grynojo pelno nėra daug, bendrovė skuba pasigirti jau paaukojusi bendruomenės centrui.

Filmas paveikė ir pačius Mumbajaus gyventojus. Jis privertė aukštesnes socialines klases perkainoti savo miestą - monstrą ir įvertinti jo privalumus. „Mes dažnai pralenkiame lūšnynus, bet iš tikrųjų nežinome, kaip žmonės ten gyvena. Vieną dieną būtų įdomu ten praleisti šiek tiek laiko ir įgyti gilesnį suvokimą“, - komentavo vietinis.

REKLAMA

Primename, jog Mumbajus nėra vienintelis miestas, siūlantis lūšnynų turizmą. Aplankyti skurdžiausias miesto vietoves siūloma ir kitame Indijos mieste – Naujajame Delyje. Rio de Žaneiras, Nairobis ir Johanesburgas taip pat organizuoja tokio pobūdžio turus. O JAV įsikūrusiame Naujajame Orleane galima leistis į specialius uragano „Katrina“, nusiaubusio miestą 2005 m., turus.

Ar etiškos tokios kelionės, ar ne – paliekame spręsti skaitytojams. Tačiau verta pacituoti įtakingo tinklalapio „ethicaltraveler.org“ redaktoriaus Džefo Grinvaldo nuomonę:

REKLAMA

„Jei žmogus keliauja į lūšnynus vedamas tikro noro sužinoti daugiau ar kankinamas socialinio teisingumo troškimo, tuomet šios ekskursijos gali atverti akis ar net pakeisti gyvenimą. Tačiau jei žmogus keliauja kaip stebėtojas – jis turi atsiminti, jog tai ne tas pats, kas lankyti zoologijos sodą.“

„Raktas susivokti, ko iš tikrųjų siekiama, yra bendravimas. Turime klausti, ar  žmogus stabteli pakalbinti vietinio ir sužinoti apie jo gyvenimą? Jei ne, tai visos šios ekskursijos – ne kas kita, o žmonių kančios stebėjimas viešuose koliziejuose“, - teigė vyras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų