Stebint, kaip naujoji Susisiekimo ministerijos vadovybė sprendžia nacionalinės oro bendrovės likimą, glumina visiškas valdžios abejingumas ir neveiksnumas.
Panašu, kad jau niekam neberūpi nei namo grįžti negalintys keleiviai, nei tūkstančiai be darbo ir pajamų likusių žmonių. Akimirksniu šimtais litų pabrangę bilietai, žlugti pasmerktos įmonės ir nutrauktas ryšys su pasauliu Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuos milijardines lėšas, rašo „Respublika“.
Tačiau, užuot sprendus per daugelį metų aviacijoje įsisenėjusias problemas, naujajai valdžiai, atrodo, daug patogiau surasti vienintelį situacijos kaltininką - skrydžių bendrovę „flyLAL - Lithuanian Airlines“. Prisidengti populistiniais lozungais ir perduoti problemų sprendimą į teisėsaugos rankas, panašu, yra kur kas paprasčiau nei išsiaiškinti tikrąsias oro bendrovės veiklos aplinkybes, oro uostui rekonstruoti skirtų beveik 500 milijonų litų panaudojimą arba staiga pasikeitusią Vilniaus oro uosto mokesčių politiką.
Apie visa tai šiandien „Respublika“ kalbasi su vienu didžiausių „flyLAL - Lithuanian Airlines“ akcininkų ir investuotojų Gediminu Žiemeliu.
- Šių metų sausio 16 d. Susisiekimo ministerija sustabdė „flyLAL - Lithuanian Airlines“ veiklos licenciją, kurios netekusi bendrovė turėjo sustabdyti veiklą. Kaip Jūs vertinate tokį ministerijos žingsnį ir kokias pasekmes jis sukėlė?
- Buvau sukrėstas tokio neapgalvoto ir neatsakingo sprendimo. Liūdniausia, kad dėl valstybės pareigūnų nekompetencijos labiausiai nukentėjo paprasti Lietuvos gyventojai. Iš užsienio namo negalėjo sugrįžti tūkstančiai lietuvių. Kitą dieną, šeštadienį, į oro uostą plūdo keliauti susiruošę gyventojai, juos apie nutrauktus skrydžius buvome priversti informuoti čia pat, išvykimo salėje.
Be darbo liko aukščiausio lygio aviacijos specialistai, kuriuos parengti užtrunka ne vienus metus ir kainuoja dešimtis tūkstančių litų. Be to, licencijos sustabdymas lėmė, kad „flyLAL“ partneriai, kitos aviakompanijos, skraidinančios keleivius iš tranzitinių oro uostų tolesnėmis kryptimis, įgavo pagrindą nutraukti sutartis ir nebeskraidinti keleivių toliau. Taip žala keleiviams buvo dar labiau padidinta. Su dalimi partnerių KLM pavyko susitarti, kad jie elgtųsi humaniškai ir nekreiptų dėmesio į Susisiekimo ministerijos sustabdytą licenciją, ir visgi kartu su „flyLAL“ pasirūpintų keleiviais.
Per keletą veiklos metų „flyLAL - Lithuanian Airlines“ Vilniaus oro uoste tapo pagrindiniu vežėju, skraidinančiu daugiau nei trečdalį keleivių. Netekę tiesioginio oro ryšio su pasauliu, didžiulius nuostolius skaičiuoja ir kitos susijusios verslo sritys - turizmas, viešbučiai, restoranai, prekybininkai.
Man, kaip verslininkui, nesuprantama ir apmaudu, kad ekonominiu sunkmečiu, kai kitų šalių vyriausybės siekia remti verslą ir padėti jam išgyventi problemas, Lietuvoje viskas vyksta atvirkščiai. Manau, kad ateis laikas, kai bus objektyviai įvertinta tokių skubotų Susisiekimo ministerijos žingsnių padaryta žala ir apskaičiuota, kiek nuostolių jie atnešė Lietuvos ekonomikai ir visiems mokesčių mokėtojams.
Be 30 mln. litų mokesčių, kuriuos kasmet oro bendrovė sumoka į Lietuvos biudžetą, reguliarūs skrydžiai tiesiogiai ir netiesiogiai atneša iki 1,2 milijardo litų papildomų pajamų ekonomikai. Tai patvirtina tarptautinių aviacijos ekspertų padarytos išvados. Įvertinkite patys – patogiai atvykę turistai palieka pinigus viešbučiuose, transporte, restoranuose, renginiuose, perka lietuviškas prekes, lankosi muziejuose...
Tai tik dalis verslo šakų, kurios iš karto patyrė pajamų sumažėjimą. Tačiau ką reiškia apyvartos kritimas versle? Negaudami planuotų pajamų, verslininkai bus priversti grumtis dėl išgyvenimo, naikinti darbo vietas, mažiau sumokės mokesčių į biudžetą. Savo ruožtu mažės vartojimas, o tai vėl darys neigiamą įtaką bendrai šalies situacijai. Ir visa tai vyksta tuomet, kai viešai deklaruojama antikrizinė programa. Tačiau, kaip matome, sakoma viena, o daroma visiškai kita.
- Susisiekimo ministerija savo sprendimą motyvavo rūpinimusi keleivių saugumu, taip pat didžiuliais oro bendrovės įsiskolinimais. Jūsų vertinimu, kokios yra tikrosios priežastys, privedusios bendrovę „flyLAL - Lithuanian Airlines“ prie dabartinės situacijos?
- Pagrindinė esamos situacijos priežastis yra tai, kad valstybės pareigūnai yra nekompetentingi ir nesupranta nacionalinės aviacijos svarbos šalies ekonomikai. Lietuva iki šiol neturi aviacijos strategijos, o valstybės pareigūnai labiau rūpinasi ne Lietuvos ateitimi, o galima asmenine nauda, kurią jiems teikia konkurencinė kompanija „airBaltic“. Daugelį metų kovoję su nežinojimu ir neišmanymu, mes mynėme įvairių institucijų slenksčius, rodėme užsienio šalių patirtį remiant nacionalinius vežėjus, teikėme apskaičiavimus.
Deja, tai buvo bergždžias darbas. Tik dabar, kai įvairių institucijų atstovai pamatė, prie ko privedė reguliarių skrydžių nutraukimas, sulaukėme dėmesio. Gaila, kad gerokai pavėluoto ir ne tokio, kuris būtų naudingas visai Lietuvai.
- Ar galėtumėte įvardyti konkrečius asmenis, trukdžiusius nacionalinei oro bendrovei sėkmingai veikti?
- Dabar matau, kad turėjome juos įvardyti gerokai anksčiau. Sieksiu, kad būtų objektyviai ištirti ir įvertinti buvusio Vilniaus oro uosto direktoriaus Mindaugo Ivanausko veiksmai. Jam vadovaujant Vilniaus oro uostas buvo vienas brangiausių Europoje, ne tik kad nebuvo taikoma jokia parama daugiausia skrydžių vykdančiam vežėjui, bet įvairiomis priemonėmis jis buvo engiamas, spaudžiamas į kampą. Tik sustabdžius mūsų vykdomus skrydžius, buvo pradėta kalbėti apie naują gerokai palankesnę tarifų sistemą.
Iki šiol nėra aišku, kokių tikslų siekė Susisiekimo ministerijos sekretoriai Valdemaras Šalauskas ir Liudmila Zumerienė – jiems vadovaujant buvo vilkinamas nacionalinio vežėjo keliamų problemų sprendimas bei lengvinamos veiklos sąlygos latvių aviakompanijai „airBaltic“.
Daug trukdžių patyrėme iš europarlamentaro Arūno Degučio, tačiau kitaip ir būti negalėjo - jo kuruojama įmonė daugiamilijonines pajamas uždirba iš „airBaltic“, tad interesų nesutapimas akivaizdus.
Tačiau kyla klausimas: kaip toks žmogus gali atstovauti Lietuvai, jei jo asmeninis verslas svarbesnis už šalies interesus?
Kyla kitas klausimas: kokie dabartinio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio ryšiai su europarlamentaru?
- Kaip Jūs manote, kokių tikslų vedami išvardyti įmonių vadovai, valstybės pareigūnai, atstovai Europos Parlamente trukdė nacionalinės oro bendrovės darbui?
- Kaip ir minėjau, vieni neturėjo kompetencijos spręsti su aviacija susijusius klausimus, nesuprato nacionalinio vežėjo Lietuvai teikiamos naudos. Kitų veikla buvo ir yra aiškiai susijusi su asmeniniais ar verslo interesais. Pasekmės liūdnos - netekę reguliarių skrydžių, tapome gilia provincija, Vilnius negali deramai veikti kaip Europos kultūros sostinė, smarkiai sumažėjus pajamoms, sunkios problemos užgriuvo daugybę verslo šakų, žmonės praranda darbą, mažėja vartojimas, ekonominė situacija dar prastėja.
- Dirbote itin nepalankiomis sąlygomis. Kaip per tą laiką kito skrydžių bendrovės veiklos rezultatai?
- „Lietuvos avialinijos“ beveik nuo pat veiklos pradžios 1991 m. dirbo nuostolingai, patirdavo vidutiniškai apie 27 milijonus litų nuostolių. Iki privatizacijos sukauptus nuostolius - arti 100 milijonų litų - valstybė padengė subsidijomis. Per pirmąjį 2005 m. pusmetį „Lietuvos avialinijos“ patyrė 16 milijonų litų nuostolį, kuriam įtaką darė „airBaltic“ bilietų kainų galimas dempingas. Tuomet niekaip negalėjome atsakyti į tokius veiksmus - aviakompanija neturėjo net internetinės bilietų prekybos.
Per 2005 m. įvykusį privatizavimo konkursą, kuriame dalyvavo 4 dalyviai, mes įsigijome beveik nemokią skrydžių bendrovę, už kurią į valstybės biudžetą sumokėjome 25,8 milijono litų ir įsipareigojome investuoti dar apie 10 milijonų.
Tačiau investavome beveik 100 mln. litų... Per ketverius veiklos metus sugebėjome daugiau nei 13 mln. litų sumažinti įsiskolinimus su valstybe susijusiems subjektams: VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui, VĮ „Oro navigacija“ ir kitiems.
Šiais metais planavome įsigytas skolas sumažinti iki minimumo. Kita vertus, jeigu Susisiekimo ministerija būtų nors kiek dariusi įtaką tinkamesniam aviacijos reguliavimui, aviakompanija būtų šiandien visai neskolinga, nes jai, vykdančiai tiesioginius skrydžius iš Vilniaus, turi būti taikomi kiti tarifai.
Mes, akcininkai, asmeniškai iš kitų skolintų lėšų sukurtų pelningų veiklų investavome į „flyLAL - Lithuanian Airlines“ daugiau nei 48 milijonus litų vien 2008 m., todėl buvome ir liekame labiausiai suinteresuoti sėkminga ir pelninga oro bendrovės veikla.
- Susisiekimo ministerija - tiesiogiai skrydžių bendrovės veiklą prižiūrinti institucija. Ar mėginote ten spręsti problemas atsakingose institucijose, kokios paramos sulaukėte?
- Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas entuziastingai priėmė nacionalinę aviacijos idėją ir net apeliuojant savo partijos kolegoms, vadovavusiems Susisiekimo ministerijai, Vyriausybės Strateginiame komitete patvirtino Keleivių terminalo idėją. Nors žemesnio rango vadovai beveik 2 m. tvirtino, kad tokia idėja, kurią naudoja „British airways“, „Lufthansa“, yra negalima.
O šiaip iki tol daugybę kartų kreipėmės į įvairiausio lygio politikus ir Susisiekimo ministerijos atstovus, tačiau atsimušdavome kaip į sieną. Metų metus buvo vilkinamas mūsų pasiūlymų svarstymas ir patiriamų problemų sprendimas, susidūrėme su neįtikėtinu abejingumu ir nenoru padėti. O „paramos“ rezultatus matome dabar, kai strateginiai sprendimai priimti prieš pat finansų krizę – skrydžių licencija sustabdyta, turistams Lietuva tapo dėmesio nevertu užkampiu, tūkstančiai žmonių praranda darbą ir kvalifikaciją, kenčia mūsų partneriai ir susijusių verslų atstovai.
- Šią savaitę Susisiekimo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „flyLAL - Lithuanian Airlines“ turto perleidimo susijusioms aviacijos įmonėms. Kaip Jūs vertinate šį kreipimąsi ir kokią tyrimo eigą galėtumėte prognozuoti?
- Esame labiausiai suinteresuoti, kad oro bendrovės veikla būtų pristatoma teisingai. Aš asmeniškai pasiūliau sudaryti darbo grupę, kuri ištirtų visas „flyLAL - Lithuanian Airlines“ veiklos aplinkybes, įskaitant valstybės pareigūnų priimtus sprendimus ir veiksmus. Jei darbo grupė nusprendė, kad reikia išsamesnio tyrimo, gerbiu jų nuomonę.
Tik jų sprendimą vertinu kaip bėgimą nuo realios problemos išsprendimo ir baimę priimti gal ir nepopuliarius, bet Lietuvos ekonomikai naudingus sprendimus - išsaugoti nacionalinį vežėją, išsaugoti pigius ir patogius skrydžius ir mokesčius į nacionalinį biudžetą. Pastaruoju metu tapo madinga kreiptis į Generalinę prokuratūrą, apkrauti tyrėjus darbu dėl politinių dividendų, savireklamos ir kitų dalykų.
- Kaip žinoma, šiuo metu aktualiausias klausimas – nuostolių kompensavimas keleiviams už neįvykdytus skrydžius. Kiek šiuo metu turite tokių keleivių, kada ir kaip planuojate su jais atsiskaityti?
- Tokių žmonių sparčiai mažėja, šiuo metu turime šiek tiek daugiau nei 2000 pretenzijų dėl neįvykusių skrydžių. Patys labai raginame gyventojus kuo greičiau kreiptis ir prisidėti prie keleivių iniciatyvinės grupės, su kuria nuolat palaikome ryšius. Bendra suma, kurią liko grąžinti keleiviams, šiek tiek didesnė nei 3 milijonai litų. Ieškome visų įmanomų galimybių grąžinti lėšas arba organizuoti skrydžius su kitų oro bendrovių pagalba.
Manome, kad per keletą mėnesių su visais vienaip ar kitaip atsiskaitysime. Bei didžiąją dalį keleivių išvešime. Beje, nemaža dalis už bilietus sumokėtų lėšų „užstrigo“ sistemoje ir aviakompanijos jie nepasiekė, keleiviai, pirkę bilietus per kelionių agentūros ar interneto portalus, turi reikalauti jų, kad pinigus grąžintų. Pastebėjome galimus piktnaudžiavimo faktus, kai klientams buvo atsisakoma išmokėti pinigus, nors jie jau nuo sausio 1 d. aviakompanijos nepasiekė.
- Akivaizdu, kad problema yra toli gražu neišspręsta. Tad ko tikėtis ateityje? Ar egzistuoja galimybė, kad Lietuva turės savo oro bendrovę?
- Aš matau dvi šio konflikto baigtis. Viena, susisiekimo ministras prisiima visą atsakomybę už sunaikintą oro bendrovę, atnaujina licenciją „flyLAL“ tęsti veiklą ir atsiprašo - ko Lietuvoje dar nėra buvę nė vienoje su verslo žlugdymu susijusioje istorijoje.
Antra, veiklos licencija negrąžinama, ir kvalifikuoti specialistai išvyksta į užsienį darbo ieškoti - tada bent jau nereikalaus bedarbio pašalpų ir nesėdės savo tėvams pensininkams ant sprando. O Lietuva savo bendrovę, be abejo, ateityje turės - šios šalies žmonės yra kantrūs ir visada nuolankiai atiduos valstybei savo pinigus, milijardus, reikalingus tokiai naujai bendrovei sukurti, išjudinti ir užimti savo rinkos dalį.
- Ar jaučiatės padaręs viską šiai problemai išspręsti?
- Aš nenuleidau rankų ir dar tikiu sveika logika bei Lietuvos žmonėmis. Tikiu, kad laikas atsako į visus klausimus ir išryškina tiesą.
Kalbėjosi Giedrius Jankauskas
