Didžiojoje Britanijoje dirbantys Lietuvos medikai sunerimę, kad Lietuvos Vyriausybė ir toliau neskiria reikiamo dėmesio pagrindiniam žmogaus turtui – sveikatai, tad eiliniams piliečiams ir toliau bus sunku gauti tarptautinius standartus atitinkančias gydymo paslaugas.
Vyriausybė neseniai pritarė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengtam kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Jame teigiama, kad sveikatos apsaugai skirtas biudžetas 2009 m. sieks 4,986 mlrd. litų, t.y. 13,67 proc. daugiau nei pernai. Tai paskatino Jungtinės Karalystės lietuvių gydytojų ir odontologų asociaciją (JKLGOA) kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas ir išsakyti savo susirūpinimą, rašo „Respublika“.
Situacija negerėja
Kaip teigė JKLGOA prezidentas Tadas Kananavičius, iš pirmo žvilgsnio šie skaičiai gali atrodyti dideli. Tačiau, lyginant juos su kitų šalių biudžetais ir jų skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, matyti, kad daugybę metų Lietuvos sveikatos apsaugos finansavimas nesikeičia. Pagal valstybės skiriamų BVP lėšų dalį Lietuva yra paskutinėje vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių ir viena paskutinių Europoje.
T.Kananavičiaus įsitikinimu, šie rodikliai nesikeičia jau dešimt metų. 1998 m. Lietuva sveikatos apsaugai finansuoti skyrė 4,6 proc. BVP, 2006 m. – 4,3 proc. 2009 m. sveikatos apsaugos biudžetas sudarys 4,3 proc. numatomo BVP, tuo tarpu Europos Sąjungos valstybių vidurkis 2006 m. siekė 6,6 proc., o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkis – netgi 8,9 proc.
Lietuva – tarp paskutinių
Šiuo metu pagal daugelį sveikatos rodiklių Lietuva yra paskutinėje arba vienoje iš paskutinių vietų tarp Europos Sąjungos šalių. Pastaruosius trejus metus didėjo šalies gyventojų mirtingumas, beveik nesikeitė mirtingumo rodikliai nuo širdies kraujagyslių ligų, augo sergančiųjų onkologinėmis ir psichikos ligomis skaičius, o gyventojų amžiaus vidurkis yra gerokai mažesnis nei Vakarų Europos valstybėse. Taigi taip paskirsčius biudžetą, vilčių, kad Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai gerės, yra nedaug.
„Pirmaujame“ ne tik pagal vienam gyventojui stacionariojo gydymo įstaigose tenkančių lovų skaičių, bet ir pagal vieną svarbiausių rodiklių, atspindinčių valstybės dėmesį piliečių sveikatai, t.y. materialinį lovos aprūpinimą. 1 proc. BVP Lietuvoje skiriama finansuoti 140 lovų, Latvijoje toks pat procentas teskiriamas 120 lovų, Estijoje – 105, o pagal Vakarų Europos šalių vidurkį – 50 lovų, – vardija faktus T. Kananavičius.
– Viena šios ydingos praktikos priežasčių – menkai išplėtotos dieninio stacionaro paslaugos. Nors 2009 m. biudžete numatyta tam tikra dieninio stacionaro plėtra, to akivaizdžiai nepakanka. Šie faktai liudija apie sveikatos apsaugos vadybos įgūdžių stoką, kai net menkos finansinės lėšos nėra panaudojamos efektyviai, iš esmės nesiimama jokių priemonių, kurios užtikrintų sveikatos apsaugos organizavimo pertvarką“.
Aida Valinskienė
