REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai kurie Seimo nariai drąsiai deda parašus po tam tikroms įmonėms palankiais įstatymų projektų tekstais. Jie taip pat prisiima autorystę teisės aktų, kuriuos rengia privačių bendrovių darbuotojai.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje šiuo metu veikia 19 oficialių lobistų. Tačiau lobizmu dažnai užsiima nieko bendra su šia teisėta veikla neturinčios bendrovės, kurios vienaip ar kitaip suinteresuotos tam tikrais įstatymais. Tai aiškėja patyrinėjus viešai prieinamą Seimo teisės aktų bazę, kurioje sudėti visi parlamentui svarstyti pateikti dokumentai.

REKLAMA

Iš kai kurių Seimo narių įregistruotų įstatymų projektų matyti, kad juos kūrė ir ant popieriaus išguldė visai ne parlamentarai. Atsivertus dokumentus „Microsoft Word“ formatu ir porą kartų spustelėjus pele galima sužinoti, kas yra tikrieji jų autoriai.

Daugybė atvejų

Pavyzdžiui, vakar Seimo vicepirmininkas Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius įregistravo Aukštojo mokslo įstatymo pataisas. Tačiau jos į parlamento duomenų bazę atkeliavo ne iš parlamentaro, o iš advokatų kontoroje JBB dirbančios advokatės Danguolės Bublienės kompiuterio.

REKLAMA
REKLAMA

Panašių atvejų - daugybė. Pernai „darbietis“ Pranas Vilkas Seimui pateikė Šilumos ūkio įstatymo pataisą. Tačiau autorystę prisiėmęs parlamentaras nebuvo vienintelis prisidėjęs prie jos kūrimo. Dokumentas rodo, kad buvo sukurtas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) viceprezidento Romaldo Morkvėno kompiuteryje.

P.Vilkas - ne vienintelis savo parašą ant kitų parengto teisės akto suraitęs ir taip jo autorystę prisiėmęs parlamentaras. „Darbietis“ Antanas Bosas buvo įregistravęs Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie ant popieriaus buvo sudėlioti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltical“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Socialdemokratas Vytautas Čepas prieš kurį laiką buvo pateikęs siūlymus keisti Gamtinių dujų įstatymą. Kompiuterinė programa rodo, kad šis dokumentas buvo sukurtas naujųjų technologijų įmonėje „Savel“. Kito socialdemokrato Broniaus Bradausko Seimui pateiktas aiškinamasis raštas dėl Azartinių lošimų įstatymo pataisų buvo surašytas parodų ir konferencijų vadyba besirūpinančioje įmonėje „Visus Plenus“.

Blogybių neįžvelgia

Nors galimo nelegalaus lobizmo pavyzdžių Seime netrūksta, apie tai paklausti kai kurie parlamentarai teisinasi nieko bloga čia neįžvelgiantys, o kiti apskritai praranda atmintį. G.Steponavičius LŽ aiškino, kad jokio kriminalo dėl jo pateiktų pataisų autorystės nėra. Parlamentaras tikino, kad dokumentą parengė ir Seimui pateikė remdamasis pataisų iniciatorės - Nevalstybinių mokslo ir studijų įstaigų asociacijos - siūlymais. „Pirminis projekto variantas galėjo būti rengtas minėtoje advokatų kontoroje. Su advokate D.Bubliene esu kalbėjęs, kai projektas buvo atsiųstas man ir kitiems politikams“, - teisinosi G.Steponavičius. Parlamentaras tikino, kad pirminis jam pasiūlytų pataisų variantas gerokai skiriasi nuo to, kurį jis vakar įregistravo Seime. „Tai nesikerta su jokiais principais, juoba kad nurodome, kas yra šio projekto iniciatoriai“, - aiškino G.Steponavičius.

REKLAMA

Seimo narys P.Vilkas tikino, kad jo vardu įregistruotą siūlymą jis rengė ne vienas. „Atrodo, kad tai darė grupė parlamentarų. Seimo Ekonomikos komitetas išrinko teikėją, todėl turėjau tai padaryti“, - sakė jis. P.Vilkas negalėjo paaiškinti, kodėl jo vardu užregistruotas siūlymas buvo sukurtas LŠTA.

Gali pradėti tyrimą

Į viešumą iškilę faktai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) kelia įtarimų dėl galbūt nelegalios prie įstatymų kūrimo prisidėjusių įmonių ar jų darbuotojų lobistinės veiklos. VTEK pirmininkė Jolanta Petkevičienė LŽ teigė, kad komisija gali pradėti tyrimą. „Ši informacija - mažiausias kabliukas, už kurio būtų galima užsikabinti norint atlikti tyrimą ir konstatuoti nelegalią lobistinę veiklą“, - aiškino ji. Tačiau J.Petkevičienė baiminasi, kad paskelbus informaciją Seimo duomenų bazėje saugomi duomenys gali būti pašalinti.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Sergejus Muravjovas LŽ teigė, kad kol kas per anksti kalbėti apie galimą korupciją. Tačiau, anot jo, informacija, kieno kompiuteriuose buvo sukurti tam tikri įstatymai, yra gera proga dėti daugiau pastangų vykdant lobistinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. „Jei kai kurie projektai buvo rengti ne pačių Seimo narių, tai rodo, kad tam tikros įmonės gali paveikti mūsų įstatymų kūrėjus ir įstatymus“, - įsitikinęs S.Muravjovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų