REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klumpančios akcijų rinkos visame pasaulyje netruko įbauginti ir Lietuvos investuotojų - investicinių instrumentų poreikis sumažėjęs.

REKLAMA
REKLAMA


Akcijų rinkų žinovai siūlo atidžiau pasidairyti, kokių produktų šiuo metu vertėtų įsigyti akcijų rinkoje, bet pinigų kojinėse nepūdyti.

REKLAMA

Kadangi Lietuvoje investavimas dar yra naujovė, prastos žinios iš už Atlanto nepatyrusiam investuotojui gali sukelti didesnę paniką, nei ji iš tikrųjų turėtų būti. „Tai, ko gero, pirmas kartas, kai Lietuvos investuotojai tiesiogiai susidūrė su didesniu nei norėtųsi rinkų kritimu“, - LŽ teigė finansų patarėjas Dobilas Kezys.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika BNS apie iš JAV atsiritusią finansų krizę sakė, kad šiuo metu vyksta investicinės bankininkystės modelio, kuris nebuvo pritaikytas nei Skandinavijoje, nei Lietuvoje, krizė. Todėl esą tiek Skandinavijos, tiek Lietuvos tradicinė bankininkystė nepatyrė nuostolių.

REKLAMA
REKLAMA

„Investicinės bankininkystės modelis yra paremtas paskolų vertimu vertybiniais popieriais ir tolesniu jų pardavimu. Bet mes nekalbame apie tradicinės bankininkystės modelio krizę - nė vienas tradicinis komercinis bankas nepatyrė didesnės krizės. Lietuvoje senoji bankininkystės tradicija dominuoja - mūsų bankai yra tradiciniai bankai, o jų motininiai bankai - tai pat. Su didesniu lėšų trūkumu jie kol kas nesusidūrė“, - sakė M.Leika. Jo teigimu, reikia įvertinti ir tai, kad bankų nuostoliai dėl besikeičiančios makroekonominės padėties yra visai kitas dalykas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Likti ar trauktis?

Finansų makleris Marius Dubnikovas pripažįsta, kad investicinių instrumentų poreikis šiuo metu yra sumenkęs. Pasak jo, taip atsitiko dėl natūralių priežasčių - rinkos patiria tiesioginį spaudimą ir investuotojai svarsto, ar likti rinkoje, ar pasitraukti, o turintieji laisvų lėšų žvalgosi atpigusių akcijų arba nusprendžia palūkėti.

„Praėjusiais metais daugmaž visi investiciniai fondai buvo pelningi, o šiais metais dauguma jų patyrė nuostolių, kurie svyruoja 20-40 proc. intervalu. Ketinantys investuoti dabar turėtų gerokai pasižvalgyti, nes įvykiai, kaip matome, yra labai dinamiški: akcijų rinkos per pastarąsias dvi savaites labai nukrito. Šiandien atrodo šiek tiek patrauklesnės fiksuoto pajamingumo priemonės - obligacijos, o ir indėliai neatrodo tokie nebepatrauklūs, kaip buvo anksčiau. Tačiau išsirinkus fiksuoto pajamingumo priemones reikėtų žvalgytis ir rizikingesnių, nes fiksuotas pajamingumas nėra didesnis nei infliacija mūsų šalyje. Taigi tokias investicijas reikėtų rinktis kaip laikinas apsaugos priemones ir tuo pat metu sekti akcijų rinkas, kur, kaip žinoma, po kiekvieno kritimo eina kilimas, - dėstė M.Dubnikovas. - Kai rinka stabilizuosis ar pradės skelbti geras naujienas, reikėtų į ją grįžti“.

REKLAMA

Pasak jo, norą ištraukti investuotus pinigus ir kišti juos į kojinę pristabdys infliacija, dėl kurios pinigai labai sparčiai nuvertėja. „Tokiu atveju verčiau lėšas perorientuoti į fiksuoto pajamingumo instrumentus. Kitas dalykas - investicinių fondų valdytojai, matydami situaciją, taip pat ginasi nuo kritimo. Jų užduotis yra sustabdyti klientų atsitraukimą ir daryti pokyčius fondo viduje - dirbti darbą už patį investuotoją: dalį pinigų palikti grynaisiais, dalį - investuoti į fiksuoto pajamingumo instrumentus“, - aiškino pašnekovas.

REKLAMA

D.Kezys patarė dabar rinktis ne tokius rizikingus metodus - obligacijas arba indėlius bankuose. Galima pirkti tokius fondus, kurių vertė šiuo metu yra labiausiai nukritusi, ir mąstyti apie ilgesnį nei pusmetis ar metai investavimo periodą.

Aukštai kilę žemai krinta

D.Kezio tvirtinimu, labiausiai dėl susidariusios situacijos nukentėjo investuotojai, pinigus patikėję kylančioms rinkoms - Rusijos, Indijos, Kinijos. „Kitados greičiausiai augusios rinkos dabar smarkiausiai krinta“, - sako jis.

Jo nuomone, beveik visoms akcijų rinkoms krintant, šiuo metu neturėtų jaudintis pasirinkusieji antrosios pakopos pensijų fondus ir dar nesirengiantieji eiti į pensiją. „Laikinas fondų kritimas nėra blogas žmonėms, mokantiems periodines įmokas. O štai, pavyzdžiui, tie, kurie trečiosios pakopos pensijų fonde laiko, tarkime, 100 tūkst. litų ir nemoka įmokų periodiškai, galėtų palaukti pakilimo. Visada tokiais atvejais pralošia tie, kurie atsiima pinigus ir pabėga krintant akcijoms“, - perspėja D.Kezys.



Geros naujienos

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

M.Dubnikovo optimistinėmis prognozėmis, esminių teigiamų pokyčių akcijų rinkoje galima tikėtis po 6 mėnesių, realiai - po metų, pesimistine prognoze - po 18 mėnesių. Tai priklausys nuo to, kada ir kaip pasikeis situacija akcijų rinkose. Be to, pasak jo, optimizmo neprarasti leidžia viltis, kad infliacija šiais metais gali mažėti - dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių ir didėjo.

„Šiuo metu matome, kokiu tempu pinga nafta, o tai daro įtaką infliacijos mažėjimui pasaulyje ir Lietuvoje“, - teigia M.Dubnikovas.

Jis viliasi, kad jeigu žaliavos ir nafta tokiu tempu pigs ir toliau, energetikos kainų šoko išvengsime. „Energetikos baubas tikriausiai nebus toks didelis, koks jis atrodė prieš keletą mėnesių, kai naftos kaina buvo pašokusi iki beveik 150 dolerių už barelį, šiuo metu ji nesiekia 100 dolerių“, - kalbėjo makleris.

Paklaustas, ar JAV vertybinių popierių biržos „Nasdaq“ ir Šiaurės šalių biržas, valdančios OMX, susijungimas nėra praradęs teigiamos prasmės, M.Dubnikovas atsakė, kad tai vienareikšmiškai teigiamas žingsnis, leidžiantis tikėtis likvidumo ateityje. „Nereikia pamiršti, kad 2005 metais OMX atėjus į Lietuvą kai kurių akcijų apyvarta padidėjo nuo 100 iki 1000 kartų. Greito efekto tikėtis negalima, nes vien sistemų sujungimas truks apie metus, tik tada tapsime matomi už Atlanto. Per tą laiką rinkos stabilizuosis, galbūt netgi pradės kilti, o mes tapsime atviresni“, - tikisi jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų