Henrikas Ingerslevas Jorgensenas iš Kopenhagos universiteto (Danija) žengė svarbų žingsnį kvantinių kompiuterių sukūrimo link.
„Mūsų gauti rezultatai pirmą kartą suteikia galimybę suprasti vos dviejų elektronų tarpusavio sąveiką, kai šie patalpinti vienas šalia kito anglies nanovamzdelyje. Tai atradimas, turintis nepaprastai didelės reiškmės kvantinių bitų, sudarančių kvantinių kompiuterių pagrindą, sukūrimui“, – pasakoja H. Jorgensenas.
H. Jorgensenas yra vienas iš daugybės tyrėjų visame pasaulyje, besivaržančių, kuris pirmas sukurs kvantinį bitą anglies nanovamzdelyje.
Nors veikiančių kvantinių kompiuterių dar teks gerokai luktelėti, mokslininkai neabejoja, kad tokių įrenginių sukūrimas sukels tikrą revoliuciją kompiuterių pramonėje.
Kvantiniai kompiuteriai yra ypatingi dėl kvantinių skaičiavimo metodų, kurių pagalba kai kuriuos įprastiniams kompiuteriams neįkandamus uždavinius bus galima išspręsti ganėtinai nesunkiai ir greitai (paprasti kompiuteriai užtruktų ilgiau nei gyvuoja mūsų Visata).
Per pastaruosius kelerius metus mokslininkų susidomėjimas kvantiniais kompiuteriais visame pasaulyje smarkiai išaugo. Tokių įrenginių sukūrimas yra labai rimtas iššūkis, reikalaujantis naujų teorijų ir technologinių sprendimų. H. Jorgensensas tyrimus atliko bendradarbiaudamas su „Hitachi“ laboratorijos Kembridže (Anglija) mokslininkais.
„Mes jau daugiau nei dešimtmetį tiriame anglies nanovamzdelių kvantines savybes ir dabar esame viena iš pirmaujančių šios tyrimų srities laboratorijų pasaulyje. Aš tikiu, kad H. Jorgenseno eksperimentinis darbas gali būti gairė, padėsianti eiti teisingu keliu“, – teigia profesorius Poulas Erikas Lindelofas.
„Mes naudojame anglies nanovamzdelius ne tik dėl to, kad jie (kitaip nei kitos kvantiniams kompiuteriams tinkamos medžiagos) nepasižymi nereikalingu atomų branduolių magnetizmu, bet ir dėl unikalių elektroninių ir medžiaginių savybių“, – prideda studijos bendraautoris Kasperas Grove`is Rasmussenas.
