Nobelio premijos laureatas ir buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas Al Gore skatina amerikiečius atsisakyti elektros, generuojamos mineraliniu kuru.
Toks iššūkis Amerikai yra prilyginamas Jungtinių Valstijų 7 dešimtmečio siekiui nuskraidinti į Mėnulį žmogų, sako BBC.
Gore teigia, jog yra visai nesvarbu, kad JAV skolinosi pinigus iš Kinijos naftai iš Vidurio Rytų pirkti, kuri prisidėjo prie klimato pokyčių.
Kritikai sako, kad JAV per dešimtmetį atsisakyti mineralinio kuro yra tiesiog neįmanoma, praneša BBC.
Gore, kuris praėjusiais metais laimėjo Nobelio premiją už savo darbą apie klimato pokyčius, tvirtina, jog šis tikslas yra įmanomas ir pasiekiamas.
„Esmė yra nustoti kliautis angliniu kuru“, - jis teigė savo kalboje Vašingtone.
Anot Gore, siekis perorientuoti JAV ekonomiką išvengiant nuolat kylančių energijos kainos pinklių yra tokio paties masto kaip ir pastangos išspręsti klimato pokyčių problemą.
Tokie Gore ambicingi planai sulaukia daug kritikos. Dauguma mano, kad tokie tikslai Amerikai yra neįkandami. Sakoma, kad Jungtinėms Valstijoms tiesiog neįmanoma taip imti ir atsisakyti per šimtmetį sukurtos infrastruktūros, į kurią investuota trilijonai dolerių.
JAV prezidentas George W. Bushas neretai yra susilaukęs kritikos dėl to, jog negeba imtis pakankamai priemonių klimato pokyčiams stabdyti.
Visai neseniai vykusiame Didžiojo aštuoneto (G8) susitikime Japonijoje jis iš tiesų priartino Jungtines Valstijas prie sutarimo spręsti klimato kaitos problemą. Šiame susitikime buvo tariamasi dėl galimybės iki 2050 metų dvigubai sumažinti pasaulyje išmetamą anglies dvideginį.
Japonijos aplinkos ministras Ichiro Kamoshita dar kartą paragino Kiniją ir JAV bei kitas didžiąsias pasaulio CO2 dujų gamintojas aktyviai siekti bendro sprendimo.
Japonija ir anksčiau yra tvirtinusi, kad jei didžiosios šalys liks abejingos pastangoms sumažinti CO2 emisiją, Kioto protokole numatyti tikslai bus sunkiai pasiekiami.
Kritikai tikina, jog Japonijos siūlymas šalims (kartu su didžiausiomis teršėjomis Kinija ir Indija) susitarti, jog tarša būtų mažinama konkrečiuose pramonės sektoriuose, o ne nustatant galimos taršos limitus visai valstybei, užkrauna didelę naštą ir atsakomybę dėl oro taršos Trečiojo pasaulio šalims.
Tokios šalys yra apribotos galimybių įdiegti pažangiausią aplinką tausojančią technologiją. Ir nors tam tikri jų pramonės sektoriai gal ir labiau teršia aplinką, vis dėlto tokios šalys tikrai nesiekia taršos limito.
Kioto protokolas yra 1997 metų tarpvyriausybinis susitarimas, kuriuo nutarta per penkerius metus (2008-2012) sumažinti pažangių šalių keliamą šiltnamio efektą.
JAV Kioto protokolo neratifikavo, nes tai apribotų šalies pramonės plėtrą.
