Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo programą, o 2009 metų biudžete numatyti šiam projektui reikalingų lėšų.
26 parlamentarams balsavus už, 1 prieš, ir 13 susilaikius Seimas pritarė opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių bei „tvarkiečių“ frakcijų atstovų registruotam nutarimo projektui.
Pasak vieno iš nutarimo autorių konservatoriaus Antano Napoleono Stasiškio, Lietuvai svarstant Guggenheimo muziejaus projektus, reikėtų pagalvoti, ar Tautos namus reikia palikti „memorialinei literatūrai, ar vis tik galvoti, kad po kiek metų imtis projekto sutvarkymo ir įgyvendinimo“.
Idėją palaikė ir konservatorius Julius Dautartas, pastebėjęs, kad nors ir nerealu juos pastatyti iki tol, kai Lietuva pirmininkaus ESBO, jie šaliai yra reikalingi.
Priešingą poziciją išsakė liberalcentristė Violeta Boreikienė, pažymėjusi, kad šiandien Lietuvoje yra daugybė griūvančių teatrų ir bažnyčių, kuriuos, pasak parlamentarės, reikėtų renovuoti prieš imantis naujų projektų. Nutarimo reikalingumu abejojo liberalcentristų frakcijos atstovas Henrikas Žukauskas, pastebėjęs, kad vargu, ar nutarimas padės atsirasti “kūnui”.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius pasiūlė Tautos namų funkcijai paskirti Valdovų rūmus.
“Turime unikalią progą, statome Valdovų rūmus, tai gal vis tik juos apgyvendinkime tautos dvasia ir nereikėtų sukti galvų, ar iškamšas šernų tenai kabinti, ar kažką kitą daryti. kartais susidaro toks įspūdis, kad valdovams rūmai, o tautai - pašiūrė”, - Seimo posėdyje dėstė P.Auštrevičius.
Pasak projektą rengusių Seimo narių, Tautos namų idėja steigti Tautos namus buvo iškelta jau prieš šimtą metų, su ja buvo susiję Lietuvos valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai: Jonas Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vaclovas ir Mykolas Biržiškos, Kazys Grinius, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas. Netrukus už suaukotas lėšas Vilniuje įsigytas sklypas Tautos namų statybai Taurakalnyje, tačiau tarpukario Lietuvos aplinkybės neleido šios idėjos įgyvendinti.
Anot parlamentarų, Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu Tautos namų idėja vėl atgimė ir tapo populiari, ypač tarp akademinės visuomenės bei inteligentijos, tad reikia pradėti realius konkrečius darbus, stengiantis Tautos namų idėją įgyvendinti.
Kaip teigiama nutarimo projekte, iki 2018 metų, kuomet bus minimas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo šimto metų jubiliejus, sukurti Tautos namai galėtų tapti vienu iš Lietuvos naujojo valstybingumo simbolių, prisidėtų prie Lietuvos ir jos sostinės kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės išplitimo, Lietuvos ir Vilniaus euroregioninių galimybių plėtros.
Tautos namus numatoma įkurti Vilniuje ant Tauro kalno, dabartinių Profsąjungų rūmų vietoje. Šių rūmų aplinkinė teritorija ir Tauro kalno papėdė yra saugotina teritorija, kuriai Vilniaus miesto bendrajame plane numatyta visuomeninė paskirtis.
Planuojama, kad dabartinėse Profsąjungų rūmų patalpose bus sukurtas kultūros visuomeninis centras, bus vykdoma kultūrinė, šviečiamoji, edukacinė ir informacinė veikla, organizuojami meno, kultūros veikėjų ir teatro kolektyvų pasirodymai, meno kūrinių ir liaudies kūrybos darbų parodos, filmų demonstravimas, inicijuojami, rengiami ir įgyvendinami švietimo ir meno projektai.
