REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybės strateginio planavimo komitetas trečiadienį svarstys klausimą dėl privataus keleivių terminalo Vilniaus oro uoste ekonominės naudos. Tokį terminalą nori statyti oro bendrovė „flyLAL“.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus oro uosto administracija pagaliau pasirašė sutartį su viena „flyLAL Group“ bendrovių dėl dviejų hektarų žemės nuomos po jos valdomais pastatais oro uosto teritorijoje. Ši sutartis - pirmasis žingsnis, atveriantis kelią privataus oro keleivių terminalo statyboms.

REKLAMA

Praėjusį šeštadienį dienraštis „Lietuvos rytas“ rašė, kad ilgai su verslininkais kariavęs Vilniaus oro uostas ir jo vadovas Mindaugas Ivanauskas, regis, surado su „flyLAL“ bendrą kalbą, tačiau, pasak dienraščio, taika Tarptautiniame Vilniaus oro uoste verčia abejoti viena aplinkybė. Dar visai neseniai oro uosto vadovai visiems aiškino, kad palaikantys privataus keleivių terminalo statybą veikia prieš Lietuvos valstybę ir remia teroristus.

REKLAMA
REKLAMA

Valstybės saugumo departamentas ir kitos institucijos galėjo gauti Vilniaus oro uosto direkcijos pranešimą apie šalyje susibūrusią teroristinę grupuotę, kuri veikia prieš valstybę ir kėsinasi įsiskverbti į oro uostą.

M.Ivanauskas dienraščiui pareiškė nieko nekomentuosiantis.

„flyLAL Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis patvirtino, kad kalbos apie valdininkų ir verslininkų taiką oro uoste dar ankstyvos: „Žemės nuomos sutartis pasirašyta. Tačiau to negana. Reikia oro direkcijos sutikimo rekonstruoti vienos mūsų bendrovių oro uoste valdomus pastatus. Bet ieškoma būdų jo neteikti“.

„flyLAL“ planai numatė, kad šalia oro uosto galėtų kurtis viešbučių ir konferencijų zonos, prekybos, biurų pastatai, o pirmasis plėtros žingsnis - dar vienas terminalas, kuris pajėgtų aptarnauti dar 5,5 milijono keleivių. Koncepcijoje minimo ketvirtojo pajėgumas - 5 mln. keleivių per metus. „Mes seniai pasirengę į trečiojo terminalo statybą investuoti 120 mln. litų ir pradėti mažiausiai 8 naujas tranzito kryptis. Kiekviena jų trejus metus būtų nuostolinga. Jų dotacijai kiekvienais metais skirtume 80 milijonų litų“, - aiškino G.Žiemelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų