Nors premjeras Gediminas Kirkilas žadėjo šį mėnesį visuomenei pristatyti progresinių mokesčių modelį, žodžiai kūnu gali ir nevirsti. Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad konkretūs skaičiai gali būti pateikti tik rudenį, galbūt net po Seimo rinkimų, rašo „Respublika“.
G.Kirkilas dar sausį pareiškė, kad progresiniai mokesčiai ir nekilnojamojo turto mokestis bus įtraukti į jo vadovaujamos partijos rinkimų programą. Tačiau ministras R.Šadžius „Respublikai“ teigė, kad mokesčių reformos projektai iki rinkimų dienos šviesos gali ir neišvysti.
Trukdo koalicijos partneriai
Politiko žodžiais, gegužę progresinių mokesčių koncepcijos pristatyti veikiausiai nepavyks.
To kaltininkais finansų ministras nurodė sumažintą gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir nesutarimus tarp valdančiosios koalicijos partnerių.
„Atliekami skaičiavimai įvairiais pjūviais. Tikrai negaliu pasakyti, kad esame pasiekę kokį nors optimalų variantą. Bet esame susitarę dėl principų.
Progresinių mokesčių schema turėtų nepadidinti mokesčių naštos, o gal net sumažinti tiems, kurių pajamos yra mažiausios ir vidutinės, o gaunantiesiems dideles pajamas ta našta turėtų padidėti. Nuo sausio 1 d., kai GPM tarifas sumažintas iki 24 proc., neturime pakankamai faktinių duomenų, kad galėtume įvertinti, kaip nauja schema veiktų ir kiek ji duotų pajamų, kokios realios gyventojų pajamos ir t.t.
Norint rimtai šnekėti reikia iškristalizuoti vieną pasiūlymą. Darbas bus atliekamas siauresniame rate, surėmus protingas kaktas. Norint modelį pristatyti dabar, iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, ir tikintis, kad Seimas jį priims, reikia ir politinio sutarimo. Atvirai prisipažinsiu - šiuo metu to sutarimo tarp mūsų koalicijos partnerių nematau“, - turėtų tokį mokestį mokėti, o kurie - ne“, - pripažino R.Šadžius.
Konkrečių skaičių dar nėra
„Gali būti, kad gegužę modelio pristatyti nepavyks. Antras variantas - jo pristatymas rudenį. Ar tai bus prieš rinkimus, ar po rinkimų, sunku pasakyti. Siekiame atlikti naudingą darbą, o ne „šaudyti fejerverką“. Kol projektas neišbaigtas, detalių atskleisti negaliu“, - pabrėžė politikas.
Esą dar nepasirinktos konkrečios pajamų „žirklės“, pagal kurias būtų atsijojami gyventojai, kuriems tektų mokėti didesnius ar mažesnius mokesčius.
Ministro teigimu, šiuo metu svarstomi keli modeliai: tiek skirtingi pajamų dydžiai, tiek įvairūs variantai, kiek ir kokių GPM tarifų nustatyti.
„Pagal šitą schemą apmokestinamos būtų visos pajamos, su tam tikromis išimtimis.
Mes progresiniais mokesčiais nesiekiame ir nesieksime papildyti biudžeto, pagrindinis tikslas - socialinės atskirties mažinimas“, - pridūrė pašnekovas.
Mokestis už butą - vis dar realus
R.Šadžius teigė, esą socdemai neatsisako ir siekio įvesti nekilnojamojo turto mokesčio už gyvenamąsias patalpas.
„Tai yra rinkimų idėja, ji įrašyta į mūsų programos projektą. Manome, kad nekilnojamojo turto mokesčio taikymas ne vien komerciniam turtui, bet ir likusiam nekilnojamajam turtui, t.y. ir gyvenamosioms patalpoms, turi būti rimtai apsvarstytas“, - sakė ministras.
Pasak jo, šis mokestis turėtų būti „socialiai teisingas“ ir orientuotas ne vien į savivaldybių biudžetų papildymą. „Apmokestintas turėtų būti perteklinis turtas. Neuždėsime mokestinės naštos ant pečių žmonėms, kurie ir dabar gana sunkiai verčiasi“, - akcentavo pašnekovas.
R.Šadžiaus teigimu, nekilnojamojo turto mokesčio koncepcija, kaip ir progresinių mokesčių schema, veikiausiai išryškės rudenį. „Pats rimčiausias klausimas - kaip atrinkti tuos fizinius asmenis, kurie turėtų tokį mokestį mokėti, o kurie - ne“, - reziumavo finansų ministras.
Šarūnas ČERNIAUSKAS, Sergejus TICHOMIROVAS
