REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniečiai noriai semia vandenį iš mieste trykštančių šaltinių, tačiau ištyrus sostinės versmių vandenį paaiškėjo, jog ne visose jis yra švarus, rašo „Vilniaus diena“.

REKLAMA
REKLAMA

Netoli troleibusų žiedo trykštančiame Antakalnio šaltinio vandenyje rastas nitratų kiekis beveik dvidešimt kartų didesnis, nei randamas vandentiekio vandenyje, panaši nitratų koncentracija yra ir Antakalnio sveikatingumo tako šaltinyje, Trakų Vokės šaltinio vandenyje nitratų kiekis yra tris kartus didesnis nei vandentiekio vandenyje ir tik Dvarčionių šaltinyje jis yra mažesnis.

REKLAMA

Vis dėlto leidžiamos nitratų normos neviršija nė vieno šaltinio vanduo, nė viename šaltinyje taip pat nerasta žarninių lazdelių.

Už vandens kokybės tyrimus yra atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau ji tiria tik oficialius geriamojo vandens šaltinius. Į žemės paviršių išsiveržiantys šaltiniai yra neįteisinti, todėl oficialiai jų kaip ir nėra. Vilniaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai įsitikinę, kad šaltiniais turi rūpintis miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, tačiau pastarojo darbuotojai taip nemano.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės, netgi ištyrus šaltinio vandenį, žmonės neturėtų nurimti.

„Šaltinių vandens kokybė kinta. Palijus nitratų sumažėja, esant sausrai jų labai padaugėja. Be to, šaltinius bet kada gali užteršti bakterijos. Ypač, kai teritorijoje, iš kurios šaltiniai renka vandenis, žmonės pila šiukšles“, - konstatavo A.Razmienė.

Hidrologai taip pat pritaria, kad šaltinio vandens pervertinti nereikėtų. Tiesa, netgi jie nežino, kiek versmių yra Vilniuje, tačiau spėja, kad skaičius gali siekti kelias dešimtis. Prieš septynerius metus Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) surado ir išsamiai ištyrė 27 šaltinius. Deja, daugiau tyrimų atlikti nepavyko, nes tam niekas neskyrė pinigų.

Kaip ir dabar, tuomet švariausias buvo Dvarčionių šaltinis. Jis vandenis renka miške, kur teršalų beveik nėra. Tačiau, pasak LGT Hidrogeologijos skyriaus vedėjo Kęstučio Kadūno, ilgai taip nebus, jeigu niekas nesirūpins šaltinio apsauga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų