REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klaipėdos miesto gyventojai skirtingais istorijos tarpsniais pasuko Danės upės vagą, pakeitė jos vardą, sunaikino čia gyvenusias žuvis ir vėžius, o dabar grasina paversti upę upeliuku. Rekonstravus Danės upės krantines jos vaga susiaurės 3-4 metrais.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“, iki šių metų rugsėjo, vykdant projektą „Danės upės krantinės bei jachtų ir mažųjų laivų uostas Klaipėdos piliavietėje“ turėtų būti atlikta upės krantinių rekonstrukcija nuo Biržos tilto iki upės žiočių.

REKLAMA

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus Plėtros projektų įgyvendinimo ir apskaitos poskyrio vedėjo Skirmanto Buivydo, šiuo metu baigiamas kalti krantinės pagrindas - plieninis įlaidas.

Po to krantinės bus sutvirtintos gelžbetoniu ir apdailintos tropiniuose kraštuose augančiu kietu medžiu ekki. Šalia krantinių bus 2,5 m pločio takai, iškloti granitu bei natūralaus tašyto akmens blokeliais, įrengtas apšvietimas, suoliukai. Rekonstrukcijos projektą vykdo UAB „Hidrostatyba“.

REKLAMA
REKLAMA

Po šios rekonstrukcijos, pasak S. Buivydo, Danės upės vaga šioje atkarpoje susiaurės maždaug 3-4 metrais, po daugiau kaip 1,5 metro iš abiejų pusių. Gilinama upė bus tik ties krantu ir tik tiek, kad galėtų švartuotis jachtos, kurių grimzlė 2,5-3 m.

Pakeitė tėkmę

Istorikas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys pastebi, kad dabartinė Danės vaga turi polinkį siaurėti.

„Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Danės upė per šimtmečius susiaurėja keliais metrais“, - sakė jis.

Istorikas pasakojo, jog Danės atkarpą nuo dabartinio Jono kalnelio iki maždaug Teatro aikštės miesto gyventojai iškasė XVI a. Iki tol Danė toje vietoje, kur dabar yra Jono kalnelis, darė posūkį ir tekėjo dabartine Didžiąja Vandens gatve, o ties Teatro aikšte šakojosi į keletą šakų bei senvagių, sudarydama žemas, smėlingas salas. Prie pat žiočių Danės slėnis buvo apie 800 m pločio. Klaipėdos pilis ir senamiestis iš pradžių buvo saloje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

XVII a., kai Klaipėdoje buvo pastatyti gynybiniai įtvirtinimai, supiltas Jono kalnelis užtvėrė senąją Danės vagą ir ši buvo panaikinta. Tuo pat metu dabartinė Danės vaga buvo sutvirtinta mediniais poliais, kurie apsaugo krantus nuo plovimo. Upės pakrantėje XVII a. viduryje pradėti statyti prekybiniai sandėliai.

„Sunku tiksliai pasakyti, kokio pločio tuomet buvusi upė, tačiau keliose vietose rasti senieji poliai rodo, kad keliais metrais platesnė nei dabar“, - tvirtino J. Genys.

Tuo tarpu XX a. pradžioje, pasak pokalbininko, Danės vaga jau buvo susiaurėjusi, o sovietmečiu jos krantinės sutvirtintos betonu. Jis užklotas ant senųjų polių.

REKLAMA

Netikras vardas

Anot „Vakarų ekspreso“, naikinant senąjį Klaipėdos miesto paveldą sovietmečiu buvo pakeistas ir upės vardas. Iki tol Danė vadinosi Dange.

Istorikas J. Genys stebisi, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tikrasis upės vardas nebuvo sugrąžintas, nors klaipėdiečiai po šiai dienai, tardami upės pavadinimą, dažnai nejučia įterpia raidę „g“.

„Tiesa, prieš dešimtmetį buvo kilusi diskusija dėl senojo upėvardžio sugrąžinimo, tačiau tada šalies kalbininkai tvirtino, jog žodis „dangė“ yra germanizmas. Tuo tarpu naujausi istoriniai tyrinėjimai atskleidė, jog „dangė“ yra kuršiškas žodis, reiškiantis „lanką, kampą“. Upė taip vadinosi dar iki vokiečių atėjimo į šį kraštą“, - kalbėjo J. Genys.



Nelabai užteršta

REKLAMA

Sovietmečiu Klaipėdos mieste suklestėjus pramonei, Danės upė buvo labai stipriai užteršta gamybinėmis atliekomis. Pasak asociacijos „Žalia banga“ pirmininkės Dalios Žukienės, daugiau nei 30 metų Danės upė buvo naikinama, joje išnyko vėžiai, žuvys, nuo užterštumo fosforu ir azotu kasmet vandens paviršius pasidengia žaliais dumbliais.

Tada, kai D. Žukienė dar dirbo Savivaldybės Aplinkosaugos skyriuje, buvo parengta Danės užterštumo mažinimo programa 2000-2005 m. Pasak pokalbininkės, iki šiol ši programa dar nėra įgyvendinta, tačiau upės ekologinė situacija yra kur kas geresnė nei prieš 5-10 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Devyni palei upę esantys taršos židiniai jau neteršia upės, nes įsirengė vandens valymo įrenginius, kurie išvalo gamybos procese naudojamą vandenį. 30 procentų upę dar teršia buitinės nuotekos iš sodininkų bendrijų Kretingos gatvėje, taip pat prie Joniškės kapinių esantis rajonas. Problemos dar neišsprendė Kretingos rajone esančios žemės ūkio įmonės, užteršiančios upės vandenį fosforu ir azotu“, - vardino D. Žukienė.

Pasak gamtininkės, šiuo metu Danė priskiriama nelabai užterštų Lietuvos upių kategorijai. Deja, jos vanduo - dar neskaidrus, ir daugelyje upės vietų maudytis negalima.

REKLAMA

Danės krantinių rekonstrukciją, siaurinančią upę daugiau kaip 3 metrais, D. Žukienė pavadino labai drąsiu žingsniu.

„Nelabai suprantu, kodėl taip daroma. Senųjų krantinių būklė nebuvo tokia bloga, kad reikėtų montuoti ant viršaus naujas ir išleisti tam tiek daug pinigų. Nepatinka man ir tai, kad upė rekonstruojant tiesinama. Manau, kad taip atrėžiamas žemės plotas pakrantėje išdygsiantiems komerciniams pastatams“, - spėjo D. Žukienė.

Nežaliuos

Tačiau S. Buivydas užtikrino, jog rengiant rekonstrukcijos projektą buvo įvertintas jos poveikis ekologijai bei aplinkos apsaugai, ir neigiamų pasekmių ekspertai nenumatė. Tiesa, tokio veiksnio, kaip Danės potvyniai, ekspertai nenumatė.

REKLAMA

Inžinerinės ekologijos žinovas Kauno technologijos bei Klaipėdos universiteto docentas dr. Viktoras Račys patvirtino, kad upės vagos susiaurėjimas neturėtų padidinti jos vandens lygio.

„Danės potvyniai priklauso nuo Kuršių marių vandens lygio. Upės srovė labai lėta, nuolydis žiotyse žemas, todėl pakilus vandens lygiui Kuršių mariose Danė pradeda tekėti į kitą pusę ir kartais patvinsta“, - aiškino mokslininkas.

V. Račio manymu, Danės krantinės rekonstrukcija, ypač jeigu po jos iš tiesų upėje atsiras daug laivų, turės tik teigiamų pasekmių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gali būti, kad susiaurėjus vagai upė taps sraunesnė. O jeigu jos paviršių dar nuolat drums laivai - upėje liks mažiau dumblo, ji ne taip žaliuos“, - aiškino pokalbininkas.



Kitas etapas

Projektas „Danės upės krantinės bei jachtų ir mažųjų laivų uostas Klaipėdos piliavietėje“, pasak S. Buivydo, yra tik pirmasis Danės upės pakrantės tvarkymo etapas. Kitų projektų metu bus tvarkoma upės pakrantė nuo Biržos tilto iki Tauralaukio.

„Šiuo metu atliekama šios atkarpos galimybių studija. Kadangi istoriškai Danė buvo laivybinė upė, viena iš galimų jos ateities perspektyvų - įrengti 5-6 uostelius su pontoninėmis prieplaukomis ir skatinti pramoginę laivybą“, - kalbėjo S. Buivydas.

REKLAMA

Akmena-Danė

Danės ištakos yra 7 km į pietvakarius nuo Salantų, Leliūnų kaime. 45 km nuo ištakų iki Kretingos rajono Egliškių gyvenvietės upė vadinama Akmena, toliau iki žiočių į Kuršių marias - Dane. Per Klaipėdos rajoną ir Klaipėdą tekanti upės atkarpa yra 17 km ilgio. Bendras upės ilgis - 62 km, gylis - 2-6 metrai. Baseino plotas - 590 kv. km. Į upę įteka apie 20 mažų intakų.

Jurga Petronytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų