Genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) kuriančios įmonės siekia įsiskverbti į Lietuvos rinką. Jų atstovai mano, kad netrukus Lietuva, kaip, beje, visa Europos Sąjunga (ES), bus priversta sušvelninti savo nuostatas GMO atžvilgiu - tai padaryti esą privers drastiški maisto kainų šuoliai.
Lietuvoje dabar neatliekami jokie oficialiai žinomi įtakingų užsienio kompanijų eksperimentai su GMO, tačiau šių technologijų ir jomis sukurtų produktų sklaida suinteresuotos tarptautinės korporacijos - BASF, „Monsanto“ nenuleidžia rankų, rašo „Verslo žinios“.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento GMO skyriaus vedėjas Danius Lygis pripažino, kad GMO srityje tvyranti ramybė - apgaulinga.
„Mes negalime atsiriboti nuo to, kas plinta visame pasaulyje. Nors ES laikosi griežtos politikos GMO srityje, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad ES neišvengs drastiškų maisto produktų kainų šuolių ateityje, jei GMO reglamentavimas nebus liberalizuotas“, - sakė jis.
Tai, kad Lietuva vieną po kito atmetė dviejų GMO srityje dirbančių korporacijų prašymus leisti atlikti bandymus mūsų šalyje, visuomenė įvertino teigiamai.
Tačiau D. Lygis siūlo pažvelgti į kitą reikalo pusę: „Jei nemokėsime valdyti technologijų - jos mus valdys. Technologiją galima pažinti su ja dirbant, o dabar patys sau atėmėme galimybę išmokti valdyti procesą. Užkirtome kelią mūsų mokslininkams, bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais ir gaunant užsienio kompanijos finansavimą, pažinti technologiją, atlikti rizikos stebėseną. Ateis laikas, kai privalėsime ūkininkams leisti auginti modifikuotas kultūras, bet nemokėsime vykdyti kontrolės.“
Prieš tokią poziciją piestu stoja Žaliųjų judėjimo atstovai. Andrejus Gaidamavičius, gamtos mokslų atstovas ir vienas aktyviausių kovotojų prieš GMO plitimą, savo redaguojamame leidinyje „Žalioji Lietuva“ teigia, kad biotechnologijų kompanijų šūkis, esą jos išmaitins pasaulį, tėra priedanga milijardiniams pelnams susižerti.
„Užsienio kompanijos naudojasi tuo, kad mūsų visuomenė dar nepakankamai žino apie GMO. Tokie bandymai reiškia tik vieną norą - valstybės teritorijoje pradėti komercinį modifikuotų augalų auginimą“, - yra sakęs A. Gaidamavičius.
„Kadangi Lietuvos parduotuvėse gausu GMO produktų, o jų įvežimo kontrolės Lietuva negali vykdyti pagal ES sutartis, manau, vienintelis būdas „apsisaugoti“ - didinti gyventojų susidomėjimą aplinkosauga apskritai, nes tik informuoti ir sąmoningi pirkėjai gali daryti protingus sprendimus - tiesiog nepirkti GM produktų. Tada importuotojai nevežtų tokių prekių, nes jų niekas nepirktų“, - sakė Aplinkosaugos informacijos centro direktorė Jurgita Mačiūnaitė. Ji sutiko, kad išvengti produktų su GMO - neįmanoma.
„Beveik visas aliejus mūsų parduotuvių lentynose yra modifikuotas, bet dėl tokio „sąmoningumo“, manau, mums turėtų būti gėda. Vis dėlto tai - pasirinkimo reikalas. O štai rapsų bandymai atvirame lauke, tik su kelių šimtų metrų apsauginėmis zonomis, gali padaryti daug žalos, užteršti aplinkinius laukus“, - sakė J. Mačiūnaitė.
Daugiau:
JAV vyriausybė raginama įsikišti į pasaulinę maisto krizę
Rapsus brangina perpardavinėtojai
