monsanto

Kalifornijos prisiekusiųjų teismas chemikalų milžinei „Monsanto“ liepė sumokėti beveik 290 mln. JAV dolerių už tai, kad įmonė mirtina liga sergančio sporto aikštelės prižiūrėtojo nesugebėjo įspėti, jog herbicidas „Roundup“ gali sukelti vėžį. Prisiekusieji vienbalsiai nusprendė, kad „Monsanto“ veikė „piktybiškai“ ir kad jos gaminamas chemikalas „Roundup“ bei profesiniam naudojimui skirta šio herbicido versija „RangerPro“ „gerokai“ prisidėjo prie Dewayne Johnsono (Diveino Džonsono) mirtinos ligos.

JAV žemės ūkio milžinė „Monsanto“, ketvirtadienį susijungusi su vokiečių farmacijos ir chemikalų gamintoja „Bayer“, yra itin prieštaringai vertinama įmonė, ne kartą sulaukusi kritikos ir ieškinių iš aplinkosaugininkų. „Bayer“ savaitės pradžioje oficialiai paskelbė, jog po susijungimo atsisakys „Monsanto“ prekės ženklo, kuris per ilgus dešimtmečius užsitarnavo neigiamą reputaciją. Naujienų agentūra AFP pateikia prieštaringiausiai vertinamus „Monsanto“ istorijos momentus.

 Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“ Lietuvoje ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių vyrauja neigiama visuomenės nuomonė genetiškai modifikuotų augalų atžvilgiu. Tačiau Europos Komisija pripažįsta, kad jog genetiškai modifikuotų augalų neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai kol kas nėra įrodytas, tad negali būti teisiniu pagrindu drausti GMO. „Visuomenės sveikatos specialistai labai gerai žino, kad genai, kuriuos valgome, mūsų organizmo genetinės sandaros nepakeičia.

Lengva ramiai dėl visų pasaulio problemų kaltinti didžiules korporacijas. „McDonald‘s“ nutukina žmones. Reklamos kompanijos meluoja, kad parduotų produktus. Tas vaikinas „Starbucks“ kavinėje kasryt stengiasi sugadinti tavo mokačiną. Ir sąrašą galima ilgai tęsti. Tačiau iš tiesų yra tokių kompanijų, kurios pasiryžusios bet kam, kad tik išsaugotų savo pinigus ir garantuotų, kad jų produktai atsidurtų kiekvienuose namuose. Listeverse.com pateikia tokių „blogio kompanijų“ sąrašą.

Nors genetiškai pakeisti augalai Lietuvoje neauginami, į mūsų šalį kasmet įvežama tūkstančiai tonų pašarų su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Gamtosaugininkai nerimauja, kad jais šeriami gyvūnai gali susirgti, o jų mėsa, pienas, kiaušiniai - pakenkti žmonėms. Naujausias skandalas dėl GMO kilo prieš keletą dienų, Prancūzijoje paviešinus slapto mokslininkų tyrimo rezultatus, kai žiurkės dvejus metus buvo šeriamos garsios JAV kompanijos "Monsanto" genetiškai modifikuotais kukurūzais.

Lietuvos ūkininkai kol kas vieningi – auginti genetiškai modifikuotus pasėlius jie atsisako. Tačiau genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) į Lietuvą atkeliauja ir kitais būdais – per maistą ir pašarus. Su kokiomis problemomis mūsų ūkininkai susidurtų, jei Lietuvoje atsirastų GMO pasėlių, ir kokios galimos pasekmės, jei GMO būtų šeriami naminiai gyvuliai ir maitinami žmonės? Pati genų inžinerijos technologija nėra nei gera, nei bloga – viskas priklauso nuo to, į kokias rankas ji pakliūna.

Portugalijoje esantis Monsanto miestelis yra viena turistų itin pamėgtų vietų, mat ši gyvenvietė įsikūrusi tarp gigantiškų riedulių, rašo tinklalapis odditycentral.com. 1938-aisiais šis miestelis buvo pavadintas „pačiu portugališkiausiu miesteliu visoje Portugalijoje“. Mat didžioji dalis pastatų yra įsispraudę tarp uolų, o visa gyvenvietės teritorija tapusi muziejumi po atviru dangumi. Įdomu tai, kad metams bėgant šios vietovės architektūra beveik nekinta.

Aukščiausia juridinė Prancūzijos instancija – valstybės taryba – pirmadienį atšaukė draudimą auginti ir naudoti maistui genetiškai modifikuotus kukurūzus, sukurtus transnacionalinės kompanijos „Monsanto“. Šį draudimą Prancūzijos vyriausybė buvo įvedusi 2008 metų vasarį, spaudžiama ekologinių ir visuomeninių organizacijų.

Baltarusijos mokslininkai skelbiasi sukūrę Kolorado vabalui atsparią bulvių rūšį, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Apie naują bulvių rūšį žurnalistus informavo Baltarusijos valstybinio universiteto Molekulinės genetikos laboratorijos vadovas Nikolajus Kartelis.