REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po Žemės ūkio rūmų kreipimosi į Europos Komisiją (EK) dėl galimybės panaikinti muitus rusiškoms trąšoms didžiausia trąšų gamybos bendrovė Baltijos šalyse „Achema“ prabilo apie bankroto grėsmę, rašo „Klaipėda“.

REKLAMA
REKLAMA

Nelygiavertė konkurencija

Lietuvos žemdirbių atstovų noras panaikinti antidempingo muitus iš trečiųjų šalių įvežamoms trąšoms papiktino vietos trąšų gamintojus.

REKLAMA

„Jeigu į ES rinką nekontroliuojamai plūstų rusiškos trąšos, tai bankrotui pasmerktų ne tik „Achemą“, bet ir daugiau trąšų gamyklų. Rinkoje būtų chaosas,“ – vakar per spaudos konferenciją sakė bendrovės „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis.

Per pastaruosius metus, anot jo, neatlaikiusios konkurencijos su pigesnių trąšų gamintojais, iš rinkos pasitraukė kelios stambios Europos gamyklos, kurių pajėgumai siekė 10 mln. tonų trąšų per metus.

REKLAMA
REKLAMA

Atstovauja Rusijai?

Šiuo metu antidempingo muitai taikomi amonio trąšoms: už toną šių azotinių trąšų mokamas

47 eurų muitas. Antidempingo muitai nustatomi penkerių metų laikotarpiui. Artėjant vadinamajai saulėlydžio procedūrai, kai peržiūrimi esami muitai, Rusijos atstovai ėmėsi lobistinės veiklos Briuselyje.

„Atrodo, kad Žemės ūkio rūmai atstovauja Rusijos interesams. Rusai siekia arba sunaikinti Europos azoto gamybos pramonę, arba perpirkti ją“, – kalbėjo „Achemos“ komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prognozuojama, kad antidempingo muitus EK peržiūrės šį kovą.

Pagrindinė azoto trąšų gamybos žaliava yra gamtinės dujos, jos sudaro 76 proc. „Achemos“ gamybos sąnaudų.

„Rusijoje gamtinės dujos – šešis kartus pigesnės. Konkuruoti su šios šalies gamintojais būtų beprasmiška“, – svarstė J.Sirvydis.

Kainos sparčiai kyla

„Achemos“ trąšų platinimu besirūpinančios bendrovės „Agrochema“ generalinis direktorius Liudas Mediekša pabrėžė, kad bendrovė nėra rinkos monopolininkė ir kainų nediktuoja.

REKLAMA

„Lietuvoje sėkmingai dirba Rusijos, Baltarusijos atstovai, jie valdo pusę rinkos“, – skaičiavo L.Mediekša.

„Achemos“ duomenimis, nuo 2006 m. iki 2008 m. gamtinių dujų kaina padidėjo 229 proc., o azoto trąšos buvo pabrangintos tik

49 proc. Prieš dvejus metus gamtinės dujos sudarydavo iki 40 proc. gamybos sąnaudų.

Specialistai prognozuoja, kad azoto trąšų kainos dar didės. Naftos kainos daro įtaką gamtinių dujų kainoms, o pastarosios lemia karbamido kainą. Karbamidas yra pagrindinė azoto trąša, nuo kurios priklauso kitų trąšų kainos. Statistika rodo, kad nuo 1996 m. iki 2000 m. karbamido kainos mažėjo, prasidėjus naujam tūkstantmečiui šios trąšos kainos nuolatos kilo. Per minėtą laikotarpį jų kaina išaugo nuo 200 JAV dolerių iki beveik 400 JAV dolerių.

Trąšų kainos kyla dėl biodegalų rinkos plėtros pasaulyje, ypač JAV. Per pastaruosius metus šioje valstybėje pradėjo veikti 70 naujų biodegalų gamyklų. Kainų augimui įtakos turėjo ir besivystančių šalių, tokių kaip Kinija, Indija, vartojimo augimas.

Rūta Stankevičiūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų