REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Liberalas Algis Kašėta siūlo Seimui labiau įsitraukti į tarptautinių karinių operacijų planavimą ir kasmet tvirtinti tose operacijose dalyvaujančių karių skaičių bei dislokavimo vietą.

REKLAMA
REKLAMA

"Įstatymo projektu siūlau numatyti, kad Seimas kasmet tvirtintų, kiek karių ir į kokias tarptautines operacijas būtų siunčiami. (...) Galutiniai Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Vyriausybės sprendimai neturi gimti anksčiau nei pritaria Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK)", - pranešime spaudai cituojamas NSGK pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.

REKLAMA

Pagal įstatymus, Lietuvos karinių vienetų dalyvavimą kolektyvinės gynybos operacijose kitų valstybių teritorijose tvirtina Seimas.

Anksčiau sprendimas dėl karių skaičiaus ir jų siuntimo vietos Seime būdavo patvirtinamas kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau 2007-ųjų birželį KAM teikimu, parlamentas priėmė nutarimą, kuriuo karių dalyvavimas tarptautinėse misijose sankcionuotas iki 2010 metų pabaigos.

Parlamentarai tuomet tik patvirtino maksimalų 420 karių ir civilių tarnautojų skaičių, galintį dalyvauti tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, kai šia nuostata buvo pasinaudota, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai nustebo, jog KAM, negavusi komiteto pritarimo, į tarptautinę misiją Irake po trijų mėnesių pertraukos išsiuntė kovinį būrį LITCON-10.

Komiteto nariai tuomet teigė, esą pagal nerašytinį susitarimą KAM turi apie savo planus informuoti Seimo komitetą, tuo tarpu apie siunčiamą būrį neoficialiai buvęs informuotas tik komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius.

"Jie jau piktnaudžiauja tuo. Anksčiau vos ne kiekvieną karį siųsdami ateidavo pas mus viską suderindavo, o dabar visai pradėjo ignoruoti", - BNS sakė A. Kašėta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau krašto apsaugos ministro patarėja viešiesiems ryšiams Rūta Apeikytė BNS aiškino, kad nėra nusistovėjusios praktikos, jog Seimo komitetas informuojamas apie veiksmus, kurie iš esmės nekeičia situacijos.

"Yra nusistovėjusi praktika, jog su NSGK aktyvesnės diskusijos vyksta tais atvejais, kai pradedamos naujos operacijos, didinamas karių skaičius regione ar nutariama baigti operaciją. Šiuo atveju jokios didesnės kaitos nėra, Lietuva kaip tik pasiuntė mažesnį karių skaičių", - BNS sakė R. Apeikytė.

Be to, jos teigimu, apie LTCON-10 būrio siuntimą buvo viešai paskelbta šių metų rugpjūčio pabaigoje, kai užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai viešėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

REKLAMA

Iš misijos Irake rugpjūčio pradžioje grįžus LITCON-9 būriui, Lietuvos karinis dalyvavimas ten buvo tapęs veikiau simboliniu - Irake liko tarnauti devyni lietuviai karininkai.

Misijoje Irake Lietuva dalyvauja nuo 2003 metų.

Parlamentaro A. Kašėtos pasipiktinimą sukėlė ir Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis, kuriame antradienį buvo priimtos Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose politinės gairės.

Apie jį esą Seimo komitetas taip pat nebuvo informuotas, nors posėdyje be prezidento, premjero, krašto apsaugos ministro, kariuomenės vado dalyvavo ir Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.

REKLAMA

"Dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra svarbi užsienio politikos dalis, tačiau reikalaujanti didelių finansinių resursų bei susijusi su padidintais rizikos veiksniais žmonių gyvybėms. Todėl keista, kad VGT patvirtintos Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose politinės gairės nebuvo prieš tai pristatytos (...) komitete", - stebėjosi parlamentaras.

Jo teigimu, "toks nesiskaitymas su parlamentu tik patvirtina, kad Seimas prieš pusmetį priėmė ydingą sprendimą tarsi įteisindamas tokią situaciją iki 2010-ųjų pabaigos".

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų