Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas atsižvelgė į 30-ties parlamentarų prašymą stabdyti praėjusią savaitę priimto naujo Liustracijos įstatymo įsigaliojimą.
Atisliepdamas į prašymną, Seimo pirmininkas, užuot perdavęs naująjį įstatymą pasirašyti prezidentui, nurodė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai ištirti parlamentarų pastabas dėl galimų procedūrinių pažeidimų jį priimant.
Ketvirtadienį 30 Seimo narių pareiškė, kad priimant įstatymą buvo padaryta daugybė procedūrinių pažeidimų.
Kreipimesi į Seimo pirmininką pažymima, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iki pat balsavimo nepateikė iki galo suredaguotos įstatymo projekto versijos. Taip pat pastebima, kad Seimo teisės departamento išvada buvo pateikta jau prasidėjus Seimo plenariniam posėdžiui, kai tuo tarpu Seimo statutas reikalauja, kad tai būtų padaryta ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki posėdžio.
Be to, teigiama, kad Teisės departamento išvadose pateiktos rimtos pastabos, leidžiančios abejoti, ar projektas neprieštarauja Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių konvencijai.
Galiausiai Seimo pirmininui adresuotą raštą pasirašę 30 Seimo narių atkreipia dėmesį į tai, kad balsavime dalyvavo tik 65 parlamentarai.
"Kyla abejonių, ar įstatymas buvo iš viso priimtas, nes nebuvo reikalingo 71 Seimo nario kvorumo", - teigia jie.
Naujasis liustracijos procedūras nustatantis įstatymas, kuris apibrėžia ir KGB rezervo karininko sąvoką, priimtas spalio 11-ąją. Įstatymas nurodo, jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią įskaitą.
Jame nustatoma, kad rezervo karininkas yra asmuo, įtrauktas į buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė dalis, skirta karo grėsmės, jo pradžios, stichinių nelaimių ar masinių riaušių metu, taip pat karo atvejais.
Įsigaliojus įstatymui, šį apibrėžimą atitinkantys asmenys turėtų būti įrašyti į buvusių sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojų, slaptųjų bendradarbių bei rezervo karininkų įskaitą. Įskaitos sąraše atsidūręs asmuo būtų paviešintas, jei norėtų tapti Seimo nariu, prezidentu, europarlamentaru, teisėju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybės saugumui "jautrias" pareigas.
Įstatymas, dėl kurio į V.Muntianą kreipėsi parlamentarai, skirtas nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios sovietinio saugumo pareigūnams bei bendradarbiams.
Jie negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar premjeras, jiems užkirstas kelias užimti aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat nebūtų leidžiama būti prokurorais, dirbti Valstybės saugumo departamente (VSD pareigūnais), diplomatinėje tarnyboje ir panašiai.
Tuo tarpu prisipažinę sovietų saugumiečiai bei bendradarbiai šių sankcijų išvengtų.
Įstatyme taip pat užtrenkiamos durys prisipažinti pavėlavusiems. Buvusiame įstatyme numatytas terminas jau yra pasibaigęs, todėl nespėjusiems kitos galimybės naujasis įstatymas nesuteikia.
Pakeistasis įstatymas numato ir visiškai kitus Liustracijos komisijos veiklos pagrindus. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Pastaruoju metu komisija byrėjo - iš 5 buvusių narių tebedirbo tik 3.
Naujajame įstatyme numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, ją sudarys 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas, generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį tvirtinti pavesta Seimui.
