Surengusi bendras karines pratybas su Kinija Rusija demonstruoja raumenis, tačiau jie gerokai apvytę: rusų karinė technika paprasčiausiai pasenusi, tvirtina Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“.
Rusija puikuojasi raumenimis. Ar tai būtų strateginiai bombonešiai, pastebėti prie JAV karinių bazių Ramiajame vandenyne, ar pareiškimai dėl karinio laivyno bazės Viduržemio jūroje – užuomina aiški: su Rusijos kariuomene vėl reikia skaitytis, pastebi dienraštis.
Rusijos vadovai Kirgizijos sostinėje Biškeke prasidėjusį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) valstybių vadovų susitikimą bando išnaudoti savo karinėms galimybėms pabrėžti, rašo „Handelsblatt“. ŠBO valstybės Rusijos Uralo regione vykdo karines pratybas: savaitės pradžioje ten treniravosi rusų ir kinų kariškiai.
ŠBO, kuriai be pačios Rusijos ir Kinijos taip pat priklauso Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas ir Tadžikistanas, vis labiau virsta Jungtinių Valstijų įtakos gamtos resursų turtingame regione silpninimo instrumentu. Dideliam JAV apmaudui organizacijai stebėtojo teisėmis priklauso ir Iranas, siekiantis visavertės narystės ŠBO. Tačiau mažai tikėtina, kad Kinija ir Rusija būtų pasirengusios taip įžeisti JAV, rašo „Handelsblatt“.
Rusijos pretenzijos į pasaulinį politinį ir karinį pripažinimą visiškai rimtos, jas patvirtina tai, kokią svarbą Kremlius teikia savo kariuomenei. 2007 – 2015 m. laikotarpiu Maskva armijos modernizavimui ketina skirti maždaug 200 mlrd. dolerių. Rusijos valstybinės bendrovės „Objedinionaja aviastroitelnaja korporacija“ vadovas Aleksejus Fiodorovas puoselėja didžius planus, pasakoja „Handelsblatt“.
„Iki 2025 m. mes pagaminsime 4500 lėktuvų, kurių bendra vertė sieks 250 milijardų dolerių“, - tvirtina jis. Po 20 metų Rusija vien reaktyvinių lėktuvų galės gamintis po 100 per metus. Rusija po JAV yra didžiausia ginklų tiekėja pasaulyje – 2006 m. jos karinės paskirties prekių eksporto apimtys pasiekė 8 mlrd. dolerių.
Tačiau skambios retorikos ir milžiniškų sumų visiškai neatitinka kuklūs kariuomenės modernizavimo pasiekimai, teigia „Handelsblatt“. Karinis ekspertas Aleksandras Golcas pabrėžia armijoje ir už jos aprūpinimą atsakingose ūkio šakose didėjantį nepasitenkinimą. Taip, pinigų valdžia skyrė, bet užsibrėžti tikslai nebuvo pasiekti. Šiandien didžioji Rusijos kariuomenės ginkluotės dalis remiasi 1980-ųjų metų technologijomis, teigia dienraštis.
Pavyzdžiui, Rusija ir Indija kelerius metus stengiasi modernizuoti lėktuvnešį „Admirolas Gorškovas“. Indija skyrė tam pinigų, bet atnaujinimo darbai iki šiol neužbaigti. Ko gero praeis ne vieneri metai, kol bus pradėta serijinė naujo daugiafunkcio reaktyvinio lėktuvo „Su-34“ gamyba. Pasak Golco, dėl visko kaltas gamybos išlaidų didėjimas. Stambiems karinės technikos gamintojams trūksta patikimų tiekėjų, įsisavinusių šiuolaikines gamybos technologijas, o tai reiškia – ir kokybiškų komponentų. Kremlius bando taisyti padėtį jungdamas į vieną koncerną ištisas gamybos šakas. Neseniai taip buvo pasielgta su aviacinių variklių gamyklomis, teigia dienraštis.
Vokietijos mokslo ir politikos fondo (SWP) ekspertas Hannes‘as Adomeitas gerai žino, kokia Rusijos kariuomenės kovinė parengtis. Pasak jo, pastaraisiais metais buvo apleistas karinis jūrų laivynas, todėl Kremliaus planai steigti karinę bazę Viduržemio jūroje kelia didelių abejonių.
Kita vertus, Rusijos ginklų gamintojai turi ir kuo pasigirti. Strateginiams raketiniams daliniams skirtos tarpžemyninės raketos „Topol-M“ kūrimas buvo sėkmingas. Šioje ginkluotės srityje Rusija bet kokia kaina nori išlaikyti paritetą su JAV. H. Adomeito teigimu lėktuvų gamyboje rusams taip pat sekasi neblogai. Tačiau Rusijos kariuomenės kovinė parengtis lyginant ją su kitų šalių ginkluotosiomis pajėgomis SWP ekspertui atrodo „katastrofiška“. Pavyzdžiui, pilotams trūksta skraidymo valandų, kad galėtų kaip reikiant įvaldyti naujus šiuolaikinius lėktuvus, rašo „Handelsblatt“.
