Agresyviais viešaisiais ryšiais Rusija siekia pagerinti savo įvaizdį pasaulio akyse, teigia Lenkijos dienraštis „Wprost“.
„Ponia Merkel, kodėl policija jūsų šalyje muša antiglobalistus“? – tokį klausimą Samaroje vykusio ES ir Rusijos susitikimo dalyvių spaudos konferencijoje Vokietijos kanclerei Angelai Merkel uždavė Rusijos dienraščio „Kommersant“ korespondentas. Penki šimtai salėje sėdinčių žurnalistų pratrūko kvatotis. Tik prie pirmininkaujančiojo stalo sėdėjęs Vladimiras Putinas išlaikė akmeninį veidą.
Klausimas buvo užduotas po to, kai Rusijos milicija neleido surengti Samaroje „Nesutinkančiųjų maršo“.
Atrodytų, Kremlius naudoja prieš Vakarus nuvalkiotą sovietinių laikų propagandos priemonę, rašo „Wprost“. Į amerikiečių žurnalistų klausimus apie žmogaus teisių pažeidimus sovietiniai vadovai atsakinėdavo vienodai: „O pas jus negrus muša“.
Tačiau Kremlius dabar retsykiais gali sau leisti pasinaudoti šiuolaikiniais viešaisiais ryšiais, ypač prieš Vakarų auditoriją, teigia dienraštis. Vyriausiasis Kremliaus viešųjų ryšių strategas Vladislavas Surkovas sukūrė anglų kalba transliuojantį TV kanalą „Russia Today“. Jis, neretai vadinamas ir „Putin Today“, pagal rusiškus standartus yra itin profesionalus. „Mes norime konkuruoti su CNN, - tvirtina 27 metų amžiaus projekto vadovė Margarita Simonjan.
Kanalo kuriamas pasaulio vaizdas atitinka Kremliaus elito pageidavimus. Gegužės 9-ąją, Rusijoje švenčiamos pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną, per „Russia Today“ nebuvo pasakyta nė vieno žodžio apie Stalino nusikaltimus, lenkų karininkų sušaudymą Katynėje, Molotovo – Ribbentropo paktą. Antrasis pasaulinis karas prasidėjo tada, kai hitlerinė Vokietija užpuolė Sovietų sąjungą, o pasibaigė Raudonajai Armijai išlaisvinus Europą, rašo „Wprost“.
„Russia Today“ dirba 300 žurnalistų. Daugiau nei pusė jų – užsieniečiai, daugiausia britai, amerikiečiai, kanadiečiai ir australai. „Projekto krikštatėviui V. Surkovui pavyko neįtikėtinas dalykas: jam pasisekė surinkti žmones, tikinčius putinizmu“, - sakė „Wprost“ vienas iš kanalo darbuotojų. Kaip ir sovietiniais laikais, kai kurie Vakarų intelektualai patikėjo, kad Rusijos imperializmas gali pasauliui išeiti į naudą. Jie svajoja apie tai, kad Rusija vėl taptų pasaulio galybe ir būtų atsvaru Jungtinėms Valstijoms.
Vyriausiasis Surkovo grupės ideologas – Peteris Lavelle‘as. Būtent jis įvedė „komentariato“ sąvoką, kuri taikoma nepalankiai apie Putiną atsiliepiantiems publicistams, politikams ir žurnalistams. „Komentariatas“ – didžiausias TV kanalo priešas, rezgantis sąmokslą prie Putino Rusiją. Kovai su juo buvo sudarytas žmonių, kuriems leidžiama pasirodyti šiame kanale, sąrašas. Juos vienijantis bruožas – oficialusis pasaulėvaizdis. Vladimiras Putinas jiems – Rusiją modernizuojantis Petras I. Sąraše yra ir lenkiškų pavadžių, dienraščiui sakė vienas kanalo žurnalistas. Vienintelė problema – kol kas menka kanalo, kuris transliuojamas per palydovą ir kabelinės TV tinklus, aprėptis.
Lietus iš naftos dolerių
„Russia Today“ agresyviai veržiasi į Vakarų Europos kabelinės TV tinklus. Kanalo vadovai sako, kad pinigų tam užteks. Tikrojo „Russia Today“ biudžeto niekas nežino. Oficialiai jis sudaro 30 mln. dolerių, tačiau kanalas turi puikią techninę įrangą ir gerai moka žurnalistams, „Wprost“.
Tai ne vienintelis Vakarų auditorijai skirtas projektas. Naujienų agentūra „RIA Novosti“ leidžia žurnalą „Russia Profile“. Jame skelbiami išsamūs analitiniai straipsniai. Tokio pobūdžio projektai įmanomi tik dėl pajamų, gaunamų iš prekybos nafta ir dujomis. Kremlių užgriuvo naftos dolerių liūtis, o tokie žmonės kaip Surkovas dalį jų nukreipia ideologinio karo reikmėms.
Rusijos valdžia taip pat daro įtaką trečiųjų šalių žurnalistams ir leidėjams. Dažniausiai laikraščiams siūlomi „įdėklai apie Rusiją“, kuriuos finansuoja „RIA Novosti“. Tai ne kas kita, kaip Kremliaus ideologų propaganda. Žurnalistams siūlomos nemokamos komandiruotės ir brangios dovanos, teigia dienraštis.
Be to, taisyti Rusijos įvaizdį užsienyje padeda ir samdomos Vakarų viešųjų ryšių agentūros. Neoficialiomis žiniomis Rusijos užsienio reikalų ministerija tam skyrė 1,5 mlrd. dolerių. Maskva samdo didžiausias pasaulio agentūras: antai G8 susitikimo Sankt Peterburge reklaminė kampanija buvo patikėta bendrovei „Ketchum“.
Reginys masėms
Subtilūs propagandiniai metodai, kuriais Kremlius naudojasi užsienyje, pačioje Rusijoje nereikalingi. Rusijos TV kanaluose viskas vienareikšmiška. ES ir Rusijos vadovų susitikimas Samaroje baigėsi didele Putino pergale. Žiūrovai sužinojo, kad jis griežtai sukritikavo J. M. Barroso už tai, kad nebuvo sureaguota į žmogaus teisų pažeidimus Estijoje. Nieko nuostabaus – visus TV kanalus Rusijoje kontroliuoja valdžia. Kelių nepriklausomais besiskelbiančių laikraščių tiražai nedideli. Vienintelės nepriklausoma laikomos radijo stoties „Echo Moskvy“ galimybės daryti poveikį visuomenės nuomonei nedidelės, rašo „Wprost“.
Plačiajai publikai statomi spektakliai, kuriuos žiūrint galima išlieti visą savo neapykantą Rusijos priešams. Vienas toks neseniai buvo rodomas prie Estijos ambasados. Kremliui ištikimos jaunimo organizacijos „Naši“ aktyvistai radikaliai reaguoja į visus realius ir įsivaizduojamus bandymus įžeisti Rusiją. Jie vaikė kaukaziečius, kad įvestų Maskvos turguose „rasinę švarą“. Jie mušė lenkų diplomatus, o prieš kurį laiką buvo įsiveržę į Estijos ambasadą, kad nubaustų šio šalies atstovus už rusų mažumos diskriminavimą.
Reguliariai Rusijos miestų gatvėse rengiami neapykantos seansai duoda vaisių. Rusijos prezidento populiarumas neįtikėtinas net pagal rusiškus standartus. Nepriklausomas Jurijaus Levados centras tvirtina, kad net 78 proc. rusų nori, kad jis vadovauti šaliai dar vieną kadenciją – net jei tai prieštarautų konstitucijai. Suprantama, rusų liberalai skundžiasi, kad „Rusijos žmonės“ nenori demokratijos, o kai kurių teigimu elgiasi kaip kaimenė.
Rusijos intelektualus, kurie nepasidavė nacionalistinei paranojai, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, rašo „Wprost“. Net „Echo Moskvy“ žurnalistai tvirtino, kad estams vis dėlto nevertėjo imtis ekshumacijos ir perkėlinėti paminklo sovietiniams kariams iš Talino centro į kapines. Žmogaus teisių gynėja Valerija Novodvorskaja vienintelė pareiškė: „Bravo estams, bravo lenkams – už tai, kad jūs bandote likviduoti sovietinės vergovės simbolius“.
