2000-2001 metais "Lietuvos rytas" plačiai nušvietė antisemitizmo Lietuvos visuomenėje problemą, gana išsamiai buvo aprašomi Lietuvos Seimo nario Vytauto Šustausko antisemitiniai išpuoliai. 2001 metų sausio mėnesį Švedijos televizija transliavo dokumentinį filmą apie Lietuvą, kuriame Seimo narys Vytautas Šustauskas išreiškė savo antisemitinius nusistatymus. Dokumentinis filmas sukrėte ne tik Švedijos publiką - V.Šustausko pasisakymas sukėlė skandalą ir Lietuvos politiniuose sluoksniuose. Šiam įvykiui buvo skirta nemažai vietos didžiausiame Lietuvos dienraštyje. Kone kasdien visą 2001 metų sausio mėnesį pasirodydavo po pranešimą ar straipsnį apie antisemitinio skandalo eigą (kai kurių straipsnių pavadinimai - "Sukurtas perversmo planas", "V.Šustauskas kratosi savo žodžių", "V.Šustauskas gavo antausį").
"Lietuvos ryto" korespondentai nepraleido pro akis ir kitų antisemitizmo apraiškų Lietuvoje. Buvo plačiai nušviečiamas ir Menoros išniekinimas Vilniaus senamiestyje 2000 metų gruodžio mėnesį, ir antkapių vagystės iš žydų kapinių Telšių rajone.
Akivaizdu, kad dienraštis stengėsi stebėti antisemitines nuotaikas visuomenėje ir pateikti konstruktyvių antisemitizmo problemos sprendimų. Pranešimas apie antiamerikietiškas ir antisemitines nuotaikas Mažeikiuose, kur naftos perdirbimo įmonė priklauso amerikiečių kompanijai "Williams", buvo vienas tokių pavyzdžių. Reportaže, pavadintame "Kairysis susipainiojo savo rinkėjų nuotaikose", buvo stengiamasi griauti Lietuvos masinėje sąmonėje įsišaknijusį ryšį tarp žydų ir kriminalinių verslo interesų. Pasak dienraščio, Mažeikių gyventojų antiamerikietiškos ir antisemitinės nuotaikos pasirodė esančios tik Seimo nario Jonas Jurkaus vaizduotės vaisius.
Antra esminė spaudoje dominuojanti tema buvo Holokaustas ir skaudūs žydams bei lietuviams įvykiai. Abi tautos vis dar kovoja su tarpusavio nepasitikėjimu, apibūdinančiu jų politinį bendravimą. Galima teigti, kad žydai ir lietuviai dažnai nesutaria dėl susitaikymo ir sąskaitų suvedimo su praeitimi. 2000-2001 m. "Lietuvos rytas" dažnai pranešdavo, kad Izraelio žydai kaltino Lietuvos vyriausybę, neva ši esanti nepakankamai dėmesinga karo nusikaltėlių klausimui. Kita vertus, Lietuvos vyriausybė ir karo nusikaltimus tiriantys prokurorai atsakydavo darę viską, kas buvo įmanoma.
Šie politiniai konfliktai iliustruoja gilesnius nesutarimus pačioje Lietuvos visuomenėje. Tuo metu, kai dauguma lietuvių pabrėžia atleidimą kaip Holokausto moralinę pamoką, dauguma Lietuvos žydų bendruomenės atstovų mano, kad atleisti - vadinasi, užmiršti praeitį ir išteisinti nusikaltėlius. "Lietuvos rytas" atskleidė minėtą įtampą aprašydamas, kaip įvairios Izraelio ir pasaulio organizacijos reagavo į Lietuvos pastangas siekti istorinio teisingumo. Dienraštis išryškino dviejų skirtingų bendruomenių - lietuvių, ir žydų - perspektyvas ir istorinę patirtį.
Tyrinėjamu laikotarpiu buvo gana išsamiai raportuojama ir apie karo nusikaltėlių teismo procesus. Daugiausia buvo rašoma apie Aleksandro Lileikio ir Kazio Gimžausko, kaltinamų dalyvavus žydų genocide Antrojo pasaulinio karo metu, bylas. Į Holokausto temą įėjo ir visuomeninių įvykių Holokausto aukoms atminti bei valstybinių ceremonijų, pagerbiančių Lietuvos piliečius, gelbėjusius žydus Antrojo pasaulinio karo metu, aprašymai. Dienraštyje buvo pabrėžiama, kad Lietuvos žmonės neturi užmiršti Shoah.
Holokausto atminimo tema glaudžiai susijusi su žydų kultūrinio palikimo, jo įamžinimo ir išsaugojimo problema. Tai trečia esminė "Lietuvos ryte" nušviečiama tema. Be žydų palikimo atkūrimo ir įamžinimo, dienraštyje buvo paminėta ir Lietuvos žydų bendruomenės veikla.
"Lietuvos ryto" analizė liudija, kad etninių mažumų integracija į visuomenę priklauso nuo dialogo tarp daugumos ir mažumų, nuo visuomenės tolerancijos ir atvirumo bei jos demokratinių vertybių. Kaip matyti iš šios trumpos apžvalgos, "Lietuvos rytas" skyrė žydų problemoms nemažą dėmesį. Buvo rodoma, kad ir žydų, ir lietuvių bendruomenės neatskiriamos nuo savo istorinės patirties. Pateikdamas skirtingas praeities, susijusios su žydais, interpretacijas dienraštis stengėsi atsiliepti į viešą diskusiją antisemitizmo, Holokausto ir istorinės "traumos" klausimais. "Lietuvos ryto" reportažai apie žydų mažumą - teigiamas žingsnis etninių mažumų vaizdavimo žiniasklaidoje linkme.
