Artūras Tereškinas

Ką broliai lietuviai mano apie brolius lenkus? Kaip juos įsivaizduoja, kaip apibūdina? Kokia Lietuvos žiniasklaidos reakcija į gana energingai veikiančią ir matomą lenkų tautinę mažumą Lietuvoje?Pasak "SIC rinkos tyrimų" apklausos, kurią užsakė bendrovė "Švyturys-Utenos alus" ir kurioje aiškinamasi, kokių tautų atstovus lietuviai pašiepia dažniausiai, lenkai lietuviams atrodo išdidūs, spekuliantai ir sukčiai. Taigi masinėje lietuvių vaizduotėje lenkų vaizdinys ne pats geriausias.

Koks vyriškumas vertinamas mūsų kasdienėje kultūroje? Koks santykis tarp vyraujančio vyriškumo, vyriškos tapatybės ir smurto šeimoje? Ar iš viso yra koks ryšys?Pažvelgę į žiniasklaidą, esančią mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, pastebėsime, kad joje vyriškumas neatsiejamas nuo fizinės prievartos. Prievarta palaiko vyrišką identitetą. Žiniasklaida, apskritai masinė kultūra, formuoja vyrišką kultūrą, kurioje smurtas vertinamas kaip vyriškos galios ir autoriteto išraiška.

Kone kasdien vartau laikraščius. Žiūriu televizijos laidas. Suvokiu, kad žiniasklaida yra itin svarbi mūsų gyvenime: ji ir formuoja mūsų požiūrius, ir juos atspindi. Norėdama būti populiari, turėti auditoriją, ji stengiasi atsiliepti į mūsų troškimus ir fantazijas. Žiniasklaida kuria pasaulį, kuris mums būtų suprantamas ir artimas.Gal dėl to Lietuvos žiniasklaidoje tiek daug stereotipų, susijusių su moterimis ir vyrais, jų vaidmenimis šeimoje ir visuomenėje.

Štai ir dar viena fantastiškai juokinga kontroversija apie žodžius, saviraišką, gėdos jausmą ir “stringančius kąsnius gerklėje”. Kas kaltas? Tarptautinis kapitalizmas? Lietuvos vartotojiška visuomenė, kuri vis laukia “naujų rūbų partijų” ir madų? Ar paprasčiausiai politikai, norintys nuolat apie save priminti? “Pirmadienį Seimo žmogaus teisių komitete surengta diskusija apie viešai parduodamas nešvankiais užrašais padabintas palaidines” (BNS). Skaitau ir savo akimis netikiu.

Mane dažnai kankina košmarai, nors nesu nei konservatyvus, nei respublikonas. Nepriklausau nei konservatoriams, nei Naujajai Sąjungai, nei socialdemokratams. Kartais sapnuoju, kad didžiulis rudas šuo drasko mano kojas. Kad televizijoje vietoj Gražinos Sviderskytės nuogas skaitau žinias. Kad mano pažįstamas vilnietis skulptorius nukalė mano skulptūrą ir pastatė ją priešais Prezidentūrą. Kad nubundu pavirtęs Vytautu Šustausku. Aaaaa! Vaje, tai buvo pats baisiausias mano gyvenimo košmaras.