Penktadienį prie Rusijos ambasados Vilniuje susirinkusi grupė Čečėnijos rėmėjų, rankose laikiusi plakatus bei keturių nužudytų teisėtų Čečėnijos prezidentų nuotraukas, reikalavo grąžinti Aslano Maschadovo kūną.
Protesto metu buvo primintos abiejų Čečėnijos karų metu vykusios represijos, prekyba lavonais, kurią vykdė rusų kariškiai, išpirkų reikalavimai ir už gyvuosius belaisvius. Čečėnijos rėmėjai piktinosi, kad Europoje ir Jungtinėse tautose kalbant apie neva diskriminuojamas Baltijos šalyse rusų tautines mažumas, taip pat gėjų teises, niekas neprisimena 40 tūkst. nužudytų čečėnų. Taip pat reikalauta nutraukti kolonijinį karą ir spręsti Čečėnijos problemą pagal tarptautinės teisės standartus.
Čečėnijos ambasadorė Lietuvoje Aminat Saijeva dėkojo Lietuvai už solidarumą. Taikioje demonstracijoje dalyvavo ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis, Asociacijos "Lietuva - Ičkerija" nariai. Mitingo dalyviai priemė kreipimąsi į Rusijos Federacijos Prezidentą V. Putiną „Dėl Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidento A.Maschadovo kūno perdavimo šeimai“.
Tuo pačiu metu panašios akcijos įvyko Lenkijoje ir kitose šalyse.
Čečėnų sukilėliai nuo 1994 metų kariavo du karus su Rusija. 1996m. Rusija buvo pasirašiusi Chasavjurto susitarimus, kuriais buvo pabaigtas pirmasis karas ir iš esmės pripažinta Čečėnijos nepriklausomybė de facto. Vėliau Rusija šią sutartį sulaužė tariamai dėl to, kad čečėnai susprogdino Rusijoje kelis gyvenamuosius namus.
Rusijos pradėtų karų metu visiškai sugriauta daugybė miestų ir kaimų, nužudyta šimtai tūkstančių civilių. Be to, Rusijos karinės pajėgos ir šnipai, Čečėnijoje ir užsienyje nužudė keturis Ičkerijos Čečėnų Respublikos prezidentus: D. Dudajevą, Z. Jandarbijevą, A. Maschadovą ir K. Saidulajevą.
Kremlius giriasi, kad karą iš esmės laimėjo ir kariškiai likviduoja likusius sukilėlius, bet pastarosiomis savaitėmis išpuoliai vėl padažnėjo.
