REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kasmet įvairiais karjeros keliais pasukti norintys abiturientai suka galvą, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti. Ne paslaptis, kad skirtingos aukštosios mokyklos skirtingai paruošia įvairių profesijų specialistus. Todėl portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kurie universitetai ir kolegijos pirmauja pagal bakalaurų ir magistrų parengimą.

Kasmet įvairiais karjeros keliais pasukti norintys abiturientai suka galvą, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti. Ne paslaptis, kad skirtingos aukštosios mokyklos skirtingai paruošia įvairių profesijų specialistus. Todėl portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kurie universitetai ir kolegijos pirmauja pagal bakalaurų ir magistrų parengimą.

REKLAMA

Žurnalas „Reitingai“, kaip ir kasmet, pristatė geriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą pagal tai, kaip jos paruošia bakalauro ir magistro specialistus. Ir kolegijų, ir universitetų bakalaurų parengimas vertintas pagal tuos pačius parametrus.

Didžiausias dėmesys – darbdavių nuomonei

Daugiausiai taškų skirta darbdavių nuomonei. Iš viso buvo apklausti 2205 darbdaviai iš visų šalies regionų bei visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus.

„Skirtingiems sektoriams atstovaujančių visos Lietuvos darbdavių buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnai dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose ir buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų kolegijų ir universitetų alumnų parengimą ir darbo kokybę“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

REKLAMA
REKLAMA

Geriausiai bakalaurus parengiantys Lietuvos universitetai

Rengiant universitetų reitingą, be darbdavių nuomonės vertinta ir tai, kaip universitetų absolventams sekasi įsidarbinti ir kiek jie uždirba. Taip pat – kiek konkrečios krypties studijas 2020 m. pasirinko geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų). Be to, atsižvelgtas dėmesys ir į tai, su kokiu žemiausiu balsu šiemet jaunuoliai buvo priimti į konkrečią studijų kryptį.

REKLAMA

Vertinta ir tai, kiek iš kiekvieno universiteto kiekvienoje studijų kryptyje pasitraukė ar išstojo studentų.

Vertinant medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos (vientisųjų) studijų kryptis, papildomai atsižvelgta, koks yra konkrečios krypties mokslo lygis ir kiek universitetas kryptyje gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų.

Iš viso buvo vertinta 80 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 30-yje studijų krypčių;

2. Kauno technologijos universitetas pirmauja 11 studijų krypčių;

3. Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius Tech) universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;

4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 8-iose visų vertintų studijų kryptyse;  

REKLAMA
REKLAMA

5. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse;

6. Vilniaus dailės akademija pirmauja 4-iose studijų kryptyse;

7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas  pirmauja 3-ose studijų kryptyse;

8. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas pirmauja 1-oje studijų kryptyje; 

Geriausiai bakalaurus parengiančios Lietuvos kolegijos

Sudarant kolegijų reitingą, taip pat atsižvelgta, kaip kolegijų absolventams sekėsi įsidarbinti ir kokie jų atlyginimai. Vertinta ir tai, kokio lygio pirmakursius priėmė kiekviena aukštoji mokykla.

„Kolegijų reitinge vertinta, koks yra visų 2020 m. vasarą priimtų studijuoti pirmakursių stojamojo balo vidurkis, ir šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris. Kaip ir ankstesniais metais, vertinome ir kiek konkrečios krypties studijas pasirinko geriausių abiturientų. Šiam kriterijui suteiktas 15 taškų svoris“, – teigė G. Sarafinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat vertinta, su kokiu žemiausiu balu jaunuoliai buvo priimti studijuoti į konkrečią studijų kryptį kiekvienoje kolegijoje.

„Šiais metais įtraukėme ir vieną naują kriterijų, parodantį studentų nubyrėjimą, tai yra, kiek kiekvienos kolegijos kiekvienoje studijų kryptyje pasitraukė ar išstojo studentų. Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, į reitingą įtrauktas studijas metusių studentų skaičiaus pokytis 2018–2020 metais“, – pridūrė G. Sarafinas.

Papildomai vertinta, kiek iš viso pirmakursių buvo priimta į kiekvienos aukštosios mokyklos konkrečią studijų kryptį ir kiek konkreti aukštoji mokykla siūlo studijų programų vertinamoje kryptyje.

REKLAMA

Tiesa, G. Sarafinas pažymi, kad, nors kolegijos ir universitetai buvo vertinti pagal tuos pačius parametrus, jų lyginti negalima.

„Skiriasi šių aukštųjų mokyklų misija: studijos kolegijose orientuotos į praktinį parengimą, o universitetų studijos grindžiamos fundamentiniais tyrimais. Taip pat derėtų paminėti, kad darbdaviai universitetų alumnus ir kolegijų absolventus vertino atskirai“, – sakė G. Sarafinas.

Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso 45 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:

1. Vilniaus kolegija pirmauja 18-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

2. Kauno kolegija pirmauja 13-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

3. Kauno technikos kolegija pirmauja 4-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse; 

REKLAMA

4. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos valstybinės kolegija pirmauja 2-ose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse; 

5. Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.  

Geriausiai magistrus parengiantys Lietuvos universitetai

Galiausiai „Reitingai“ Lietuvos universitetus vertino ir pagal, kaip gerai jie parengia magistrantūros studijų specialistus.

Sudarant šį reitingą, atsižvelgta į darbdavių nuomonę apie absolventus, kaip jiems sekėsi įsidarbinti ir kiek siekia jų atlyginimas. Taip pat vertintas universitetų moksliškumas, 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mokslo veiklos vertinimas aukštosioms mokykloms labai svarbus, nes jis, be kita ko, susijęs ir su universitetų finansavimu, ir su magistrantūros bei doktorantūros krypčių (teisių) ir studijų vietų kryptyse skaičiumi“, – pažymi G. Sarafinas.

Taip pat įvertinta, kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi ar neturi doktorantūros teisių ir kiek gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Papildomai įtrauktas ir studentų nubyrėjimo kriterijus, kaip ir bakalaurų atveju,

Universitetų magistrų rengimas įvertintas 78-iose studijų kryptyse. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas 35-iose studijų kryptyse;

2. Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius Tech) universitetas pirmauja 12-oje studijų krypčių;

3. Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;

4. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse; 

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse;

6. Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Klaipėdos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;

7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Šiaulių universitetas pirmauja 1-oje studijų kryptyje. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų