Balandžio 26 d., penktadienis
Vilnius +12°C
Horoskopai
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

REKLAMA

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
Komentuoti
12
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Aktualijos
117
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)

Suteikia paskutinį šansą pasveikti sergant COVID-19, tačiau tokių aparatų Lietuvoje – vos keli

2020-05-15 12:27 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autorius(-ė) Aigustė Tavoraitė
2020-05-15 12:27

Koronavirusui pažeidus sergančiojo plaučius neišvengiamai prireikia pacientui padėti kvėpuoti pasitelkus deguonies terapiją arba dirbtinę plaučių ventiliaciją (DPV). Visgi esama situacijų, kai ir toks pagalbos būdas yra bevaisis. Tuomet paskutiniu bilietu išplėšti gyvenimą sergančiajam tampa speciali trumpalaikė kraujotakos palaikymo sistema. Deja, šalyje tokių aparatų viso labo turime septynis – ką tik Santaros klinikos gavo dovanų vieną modernų aparatą.

Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
117

Koronavirusui pažeidus sergančiojo plaučius neišvengiamai prireikia pacientui padėti kvėpuoti pasitelkus deguonies terapiją arba dirbtinę plaučių ventiliaciją (DPV). Visgi esama situacijų, kai ir toks pagalbos būdas yra bevaisis. Tuomet paskutiniu bilietu išplėšti gyvenimą sergančiajam tampa speciali trumpalaikė kraujotakos palaikymo sistema. Deja, šalyje tokių aparatų viso labo turime septynis – ką tik Santaros klinikos gavo dovanų vieną modernų aparatą.

REKLAMA
12

VUL Santaros klinikų II Anesteziologijos ir reanimatologijos skyriaus vedėjas dr. Robertas Samalavičius pasakojo, kad šiuo metu klinikose du COVID-19 pacientai, kuriems ką tik buvo reikalinga Ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) sistema, jau gydomi reanimacijos skyriuje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Vienas jų prie sistemos buvo prijungtas kokias 3 savaites, kitas – arti mėnesio. Abu jie dar gydomi ligoninėje, vieno būklė geresnė, tačiau iš to, kas buvo, kokie plaučių pakenkimai, pacientams pavyko išeiti. Pacientai šia sistema paprastai ir yra „gydomi“ 2–3 savaites, vėliau taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija", – sakė gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA

Koronavirusas plinta Lietuvoje
(117 nuotr.)
(117 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta Lietuvoje

Portalas primena, kad vienas iš šių pacientų buvo pervežtas iš Respublikinės Panevėžio ligoninės, mat joks kitas gydymas tuo metu nebepadėjo.

REKLAMA

„Laimei, naujų pacientų kol kas neturime, galime tik pasidžiaugti, kad sunkių pacientų sumažėjo, banga praėjo, nes iš pradžių jų buvo vienas paskui kitą", – pridūrė pašnekovas.

Gydytojas priminė, šis metodas itin išpopuliarėjo ir leido išgelbėti daug gyvybių 2009 m. kilusios vadinamosios kiaulių gripo arba h1n1 pandemijos metu. Tuomet gydymo vidurkis naudojant sistemą irgi siekė 2–3 savaites.

Paskutinė viltis išsikapstyti

R. Samalavičius priminė, COVID-19 infekcija išskirtinė tuo, kad pasižymi ne tik plaučių pažeidimais, bet ir kitomis organizmo reakcijomis.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei dalis pacientų praserga lengvai, be simptomų, kiti labai sunkiai. Esate girdėję apie vadinamąją citokinų audrą, kai organizmo imuninė sistema į virusą reaguoja per daug audringai. Taigi daliai pacientų vienintelis būdas padėti lieka minėtoji EKMO sistema“, – kalbėjo gydytojas.

Pašnekovas pabrėžė, kad tiek dirbtinė plaučių ventiliacija nėra gydymas – tai padeda žmogui kvėpuoti, kai jo paties plaučiai nebegeba pašalinti anglies dvideginio. 

„Ji užtikrina deguonį ir žmogus gydomas toliau, bet jei žmogus nebūtų prijungiamas žmogus prie DPV aparato, žūtų nuo hipoksijos (deguonies bado).  Tačiau ligai progresuojant plaučiai yra tiek pakenkiami, kad net maksimaliai DPV aparatui leidžiant užtikrinti parametrus, plaučiai nebegeba pasisavinti deguonies ir pašalinti dvideginio. Tad kritiniu atveju ir DPV aparatas gali nebepadėti“, – kalbėjo gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo aiškinimu, ateina toks etapas, kai dirbtinė plaučių ventiliacija negali užtikrinti, kad organizmas gautų tą deguonį, kurio jam reikia. 

„Ir tada lieka šis būdas – EKMO sistema, pasaulyje naudojama jau daugiau nei 40 metų. Ją naudojant oksidacijos metu kraujas yra tiesiai paimamas iš stambiausių ligonio venų. Ši technologija įgalina pavaduoti tiek širdies veiklą, tiek plaučių ir yra naudojama gydant širdies, kvėpavimo nepakankamumą ir kitas būkles“, – pasakojo R. Samalavičius.

Sergančiajam COVID-19 EKMO leidžia pavaduoti plaučių darbą. Tuo metu kraujas yra imamas iš veninės sistemos – stambių organizmo venų, tam įvedamos gana stambios kaniulės ir taip kraujas vėl grąžinamas į veninę sistemą. 

REKLAMA

„Tada dirbtinė plaučių ventiliacija pacientui darosi nelabai reikalinga, nes kraujas į plaučius atiteka jau oksigenuotas, su pašalintu dvideginiu. Taip sudaroma galimybė plaučiams pailsėti, atsigauti kraują tiesiai įsotinant deguonimi“, – pasakojo R. Samalavičius.

Išgyvena kas antras

Tačiau medikas pabrėžė, kad ir šis metodas nėra panacėja ir taikomas tik tiems, kuriems jokie dirbtinės plaučių ventiliacijos būdai nebepadeda.

„Šios sistemos taikymas irgi turi savų rizikų,  ji jungiama tik tiems pacientams, kurie turi labai didelę mirties riziką. Aparatas neduoda garantijų, kad žmogus pasveiks. Iš esmės tai duoda laiko organizmui pasveikti arba pagydyti nuo kokios infekcijos. Esami duomenys rodo, kad apie pusę tokių pacientų pavyksta išgelbėti“, – kalbėjo gydytojas.

REKLAMA

Jis pridūrė, kad kuo greičiau priimamas sprendimas nuo DPV aparato pacientą prijungti prie EKMO, jo tikimybė išgyventi padidėja. Be to, daugelyje šalių esama ir apribojimų, kada tokią sistemą galima naudoti.

„Žinoma, kad COVID-19 yra vyresnių žmonių liga ir jiems esant stipriems plaučių pakenkimams išgyventi tikimybė yra mažesnė. Dėl to daug šalių turi nusistačiusios vidinius protokolus, kur numatyti amžiaus cenzai, nes tokiais atvejais kuo žmogus vyresnis, tuo mažesnė tikimybė, kad jis išgyvens“, – kalbėjo R. Samalavičius.

Kartu jis pabrėžė, kad naudojant dirbtinę plaučių ventiliaciją viskas paprasčiau yra, o čia reikia specialaus apmokymo: „Tam turi būti paruoštas žmonių kolektyvas, pacientą reikia prižiūrėtų pacientą ištisai 24 valandas per parą. Tačiau dabar išties jaučiamas didžiulis šių aparatų poreikis Europoje. Dar neseniai tokių pacientų, kuriems taikomi EKMO aparatai, buvo 1000. Dabar, pandemijai slūgstant, tokių pacientų yra kokie 400.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aparatai – kol kas septyni

Nors kai kam tai gali tapti paskutiniu šansu pasveikti, tokių aparatų Lietuvoje yra vos 7 – keturi Vilniuje ir trys Kaune. Tiesa, gydytojas pasidžiaugė, kad vieną šių modernių aparatų ligoninė gavusi dovanų visai neseniai. Taip pat artimiausiu metu klinikas turėtų pasiekti dar daugiau modernios įrangos.

„Įprastu laiku, kai nėra epidemijos, nors šie aparatai paprastai visada būdavo užimti, iš esmės mums tų trijų aparatų ir pakakdavo. Negali sakyti, kad jų per daug, bet kažkaip versdavomės. Bet jų dabar reikia tiek įprastiems ligoniams, po infarktų ir kitoms būklėms esant, tiek dabar COVID-19 pacientams.

REKLAMA

Per praėjusius metus šios sistemos prireikė gydant 36 ligonius ir nerasime tokio, kuriam jo būtų reikėjusios mažiau nei savaitę. Tai papildymas ypač pandemijos metu bus labai naudingas. Juolab nežinome, kokia bus epidemijos eiga, niekas nežino, kaip bus, ar bus didesnė banga rudenį, ar daugiau bus banguojantis valdomas srautas", – pasakojo R. Samalavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų