Klaipėdietis Remigijus žiogas rankose laiko lėktuvo bilietus, kurių niekada nebepanaudos – kovo gale turėjo būti Mauricijuje, tačiau kelionė atšaukta dėl koronaviruso:
„Žmonai buvo pilnos akys ašarų, sako, kaip visada. Buvom investavę apie 400 eurų, 3800 eurų.“
Sako, kad pinigų už skrydžio bilietus neišsireikalauja, o kelionių organizatorius jam grąžino ne sumokėtą sumą, o čekį, kurį jis galės išnaudoti kelionėms vėliau.
„Bilietai 1800 eurų, „Lufthanza“ nekelia ragelio, į laiškus neatsako, kaip tie pinigai nežinom, ir turim virš 2000 eurų čekį „Makaliaus“ paslaugoms“, – sako klaipėdietis Remigijus Žiogas.
Dangaus ir jūrų žydrynė, skrydžiai, kruizai, pasaulio grožybės neišsipildžiusia realybe liko tūkstančiams lietuvių, kurie kelionių organizatoriams už taip ir neįvykusias keliones, atšauktus skrydžius, viešbučius Lietuvoje veikiantiems dviem su puse šimto kelionių organizatoriams galėjo sumokėti apie 50 mln eurų. Tokius skaičius pateikia Lietuvos turizmo asociacija. Skundais užversta ir vartotojų teisių tarnyba.
„Jau turime daugiau nei 350 prašymų, kai kreipiasi dėl kelionių, kurios buvo atšauktos. Yra standartinis atsakymas iš kelionių organizatorių, laukia sprendimo iš Seimo, kokie išeis teisės aktai“, – pasakoja tarnybos skyriaus vedėja Živilė Kazakevičienė.
Parlamentarai jau anksčiau susitarė už neįvykusias keliones žmonėms kompensuoti kuponais, kuriuos jie galėtų išleisti ateities kelionėms, o jei tokie kuponai netiktų, savo pinigų paprašyti tik po pusmečio.
Tiesa, ši tvarka pagal pirminį Seimo narių siūlymą galiotų ne vien šios krizės metu, o visada. Prezidentui vetavus šias pataisas ir pasiūlius laikytis Europos Sąjungos teisės – pinigus kuponų nepanorusiems žmonėms grąžinti ne per pusmetį, o per dvi savaites – Seimas vėl kibo į diskusijas.
„Dalis vartotojų yra netekę darbo, praradę dalį ar visas pajamas, toks reguliavimas būtų naudingas verslo įmonėms, bet nesąžiningas vartotojų atžvilgiu“, – teigia Prezidento patarėja Jūratė Šovienė.
„Jūsų veto reiškia 60-70 procentų turizmo verslo bankrotą“, – kalbėjo liberalas Simonas Gentvilas.
Valdančiųjų lyderis Prezidento veto palaiko, duoti kelionių organizatoriams pusę metų pinigų grąžinimui nenori.
„Tas prieštarauja net ES normoms ir įstatymas reikalingas vetuoti buvo“, – sako valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Tačiau opozicijos atstovai aiškina, kad dviejų savaičių terminas irgi per mažas – įmonės bankrutuos, o tada pinigai vistiek nuplauks.
„Lietuva neturi nei to, nei to. Neduoda nei pagalvės, nei grąžinimo termino prailginto, tai kas nutiks: reikės nešti vainikėlius prie turizmo įmonių, žmonės, kurie pirkę ir neatgavę pinigų, jų greičiausiai neatgaus, nes įmonės neturi turto“, – pasakoja S. Gentvilas.
„Nesant valstybės pagalbai, verslas bankrutuos ir visi tie darbuotojai jie nugrius ant visų mokesčių mokėtojų pečių, nes reikės mokėti nedarbingumo išmokas visiems“, – teigia konservatorius Mykolas Majauskas.
Lietuvos Turizmo asociacijos atstovė aiškina, kad anksčiau nei per šešis mėnesius grąžinti pinigų kelionių organizatoriai tikrai nepajėgs ir gąsdina, kad terminą ankstinant, sumokėtų sumų klientai neatgautų dar ilgiau.
„Kas įvyktų, jeigu mes nebūtume išklausyti, grėstų virtinė bankrotų 0334 tuomet vartotojų situacija taptų komplikuotiškesnė, jeigu mes dabar teikiame siūlymą, kad pinigai būtų grąžinti iki 6 mėnesių laikotarpyje, įmonių bankrotų atveju, šis terminas gali užsitęsti iki metų – dviejų ir daugiau“, – kalbėjo Lietuvos turimo asociacijos vadovė Milda Plepytė.
Tiesa, pačių kuponų tvarkos nei Prezidentas, nei dauguma parlamentarų nekvestionuoja. Jei klientas panorės, kuponą, pagal dabar numatytą siūlymus, galėtų išnaudoti per metus. Jei per tą laiką nerastų tinkamos kelionės, vis tiek galėtų susigrąžinti pinigus.
