„Ši studijų programa yra labai patraukli, nes kaip ir buvo minėta, apima net keletą sričių - vadybą, teisę ir psichologiją. Kone kiekvieną dieną žmonių išteklių vadybos specialistas sprendžia konfliktus, rengia sutartis, kuria įvairias sistemas, ,,medžioja" talentus, dalyvauja derybose, priima strateginius sprendimus, svarbius ne tik darbuotojams, bet ir visai organizacijai. Todėl šių trijų sričių derinys yra ne tik svarbus, bet ir reikšmingas“, – apie studijų programą pasakoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros docentė Lina Girdauskienė.
Plati sritis – dideli gebėjimai
Nors žmonių išteklių vadybos studijos ir apima kelias mokslo sritis bei gali pasirodyti, kad šioje programoje save gali atrasti daugelis, panašu, jog toks universalus gali būti ne kiekvienas.
„Gerų ŽIV specialistų gebėjimų ir asmeninių savybių sąrašas nėra jau toks trumpas. Šios srities profesionalas turi pasižymėti strateginiu ir analitiniu mąstymu, būti kūrybišku, drąsiu, ryžtingu bei empatišku.
Žinoma, skirtingos savybės yra būdingos skirtingoms pozicijoms šioje srityje: jei dirbsi žmogiškųjų išteklių specialistu ŽIV padalinyje, daugiau reikės analitinių gebėjimų, kruopštumo, jei ,atrankos ekspertu - drąsos, ryžto, intuicijos, empatijos, jei išoriniu konsultantu - strateginio mąstymo, kūrybiškumo, įžvalgumo, o jei ŽIV vadovu – visų“, – šypsosi L. Girdauskienė.
Pasak specialistės, ši profesija ypač patraukli, nes yra itin dinamiška, kadangi vieną dieną specialistas gali analizuoti rinkos situaciją, kurti sistemas, kitą dieną - spręsti konfliktus, o jau trečią - bendrauti su savo organizacijos nariais, siekiant sužinoti kaip jie gyvena, ,,kuo kvėpuoja". Taigi, tokia veiklų įvairovė suformuoja ir skirtingus įgūdžius, kaip derybų, analizės, organizavimo ir panašiai.
Darbo vietų gausa ir įvairovė
Lietuvoje veikia daugiau nei 70 tūkstančių smulkaus ir vidutinio verslo organizacijų. Visose šiose įmonėse dirba žmonės, o tai ir yra atsakymas - visoms šioms įmonėms reikia ŽIV specialistų, kurie padėtų organizacijoms sėkmingai augti.
Be to, Lietuvoje dar nėra visiškai neišnaudota išorinių ŽIV konsultacinių įmonių niša, nors ir pastebimas augimas. Čia atsiveria didžiulės galimybės tiek pradėti savo karjerą, pavyzdžiui, atrankų specialistų, tiek teikti konsultacijas ar kurti bei diegti įvairias motyvavimo, ugdymo, talentų pritraukimo, išlaikymo, atlygio ir kt. ŽIV sistemas. Baigę šias studijas gali dirbti ne tik ŽIV padalinio vadybininku, bet ir konsultantu, atrankų specialistu, tapti vidiniu ar išoriniu ŽIV vadovu.
„Kalbant apie organizacijų pobūdį, kur būtų galima dirbti, tai ši profesija yra funkcinė, kas reiškia, kad tai viena iš kertinių organizacijų veiklų, kuri privalo būti užtikrinta. Tad darbo galimybės yra visose organizacijoje: skirtingos kapitalo kilmės, viešajame ar privačiame sektoriuje.
Krizinis laikotarpis privertė įmones optimizuoti savo veiklą ir taupyti, tačiau dabar jau pastebime vis augantį šių specialistų poreikį. Visi mūsų universiteto ŽIV studijų programos studentai dirba šioje srityje ir nuolatos gauna vis naujų darbo pasiūlymų iš verslo. Kol kas mes net neparuošiame tiek specialistų, koks yra poreikis rinkoje.
Kodėl taip vyksta? Verslui tampa sunku konkuruoti ir uždirbti, tad tenka ieškoti sprendimų, leidžiančių būti efektyvesniais. Vienas tokių, kuris visuomet pasiteisina, kryptingas ir sistemiškas darbuotojų pritraukimas, ugdymas, išlaikymas bei motyvavimas. Dažnai verslas neturi šios srities žinių, tad ŽIV profesionalams dabar prasideda pats darbymetis“, – tvirtina Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros docentė Lina Girdauskienė.
Geram specialistui – aukšti reikalavimai
UAB „Kesko Senukai Lithuania“ personalo direktoriaus pavaduotoja Violeta Naujokienė tvirtina, kad šios srities – žmogiškųjų išteklių, personalo valdymo specialistų paklausa išties didelė. „Žinoma, keičiasi laikai, kartos, technologijos ir tuo pačiu požiūris į darbą, darbdavį bei darbuotojus. Dėl šių priežasčių svarbu, kad specialistas išmanytų ne tik personalo valdymą, bet ir gebėtų reaguoti į darbo rinkoje vykstančius pokyčius, savarankiškai priimti sprendimus bei kurti inovatyvias idėjas“, – teigia pašnekovė.
Pasiteiravus, su kokiais profesiniais sunkumais susiduria, personalo direktoriaus pavaduotojos teigimu, iššūkių tikrai nestinga.
„Šiais metais prie mūsų kompanijos – „Kesko Senukai Lithuania“ prisijungė trys šalys – Latvija, Estija ir Baltarusija, tad iššūkių netrūksta. Tapome tarptautine kompanija, todėl į tai būtina atsižvelgti kiekviename personalo valdymo procese.
Mums svarbu, kad mūsų įmonėje visi darbuotojai būtų informuoti ir įsitraukę į įmonės darbinę bei socialinę veiklas, kad jiems būtų suteiktos visos sąlygos tobulėti ir mokytis, nepaisant to, kurioje šalyje, kokiame padalinyje, skyriuje ar departamente jie dirba.
Svarbu užtikrinti ir tai, kad prie mūsų profesionalų komandos prisijungtų motyvuoti bei kūrybingi žmonės ir jiems mūsų įmonės vertybės būtų ne svetimos, jomis tikėtų ir vadovautųsi vykdydami kasdienius darbus.
Atsižvelgiant į tai, kad esame lyderiaujanti kompanija DIY („pasidaryk pats“ – aut. past.) itin svarbu, kad „Senukuose“ dirbantys žmonės rūpintųsi klientais, įsiklausytų į jų poreikius ir galėtų suteikti kokybišką aptarnavimą. Tokius aukštus kriterijus keliame tiek personalo valdymo, tiek kituose įmonės veiklos procesuose“, – apie darbo ypatybes kalba V. Naujokienė.
