Neseniai JAV psichologijos žurnale „Developmental Psychology“ išspausdintas tyrimas parodė, kad naudojimasis gausybe elektroninės įrangos vienu metu (multitasking) gali pakenkti mažamečių vaikų socialiniam ir emociniam vystymuisi.
Pasak tyrėjų, geriausias būdas to išvengti – skatinti mažamečius vaikus daugiau bendrauti akis į akį.
JAV Stanfordo universiteto mokslininkai apklausė beveik 3,5 tūkst. mergaičių, kurių amžius svyruoja nuo 8 iki 12 metų. Tyrėjai domėjosi mergaičių elektroniniais įpročiais ir socialine bei emocine jų būsena. Internetu
atliekamoje apklausoje mergaitės parašė atsakymus: kiek laiko praleidžia žiūrėdamos įvairius vaizdo klipus internete, rašydamos elektroninius laiškus ar trumpąsias žinutes, žaisdamos kompiuterinius žaidimus ir užsiimdamos kita veikla. Apklausos dalyvės taip pat atskleidė, kaip dažnai jos atlikdavo du ar daugiau minėtų darbų vienu metu.
Per tyrimą nustatyta, kad intensyvus skaitmeninis daugiaprogramis režimas ir prie mobiliųjų telefonų, kompiuterių ar televizorių ekranų praleistas laikas tiesiogiai siejasi su prasta emocine ir socialine būkle. Tokios būklės pasekmės yra žemas socialinis pasitikėjimas, savęs laikymas neįprastu, didesnis būrys draugų, apie kuriuos tėvai mano darant blogą įtaką jų vaikams, ir net trumpesnis miegas. Pasyvus vaizdo įrašų stebėjimas internete ar per televizorių yra glaudžiai susijęs su prastesne sveikata.
„Daugiaprogramis režimas gali sukelti rimtų emocinių vystymosi pasekmių“, – teigė Stanfordo universiteto komunikacijos studijų profesorius ir vienas iš tyrimo autorių Cliffordas Nassas.
Jis taip pat įspėjo, kad nors atrastas stiprus ryšys tarp intensyvaus daugiaprogramio režimo ir prastos emocinės būklės, mokslininkams vis dėlto nepavyko įrodyti priežastinio poveikio. Tyrėjams taip pat nepavyko nustatyti optimalaus bendravimo akis į akį laiko arba kokio intensyvumo daugiaprogramis režimas gali būti laikomas viršijančiu leistiną normą.
Pasak C. Nasso, šie atradimai kelia didelį susirūpinimą, kad toks amžius – 8–12 metų – yra labai svarbus vaikų socialiniam ir emociniam vystymuisi.
Apklausiant mergaites buvo teiraujamasi, kiek laiko jos praleidžia bendraudamos akis į akį su draugais, tėvais, broliais ar seserimis. Atrasta, kad kuo daugiau vaikai bendrauja akis į akį, tuo geriau jie išsimiega naktimis, turi daugiau socialinio pasitikėjimo ir tarp jų draugų yra mažiau tokių, kuriuos tėvai linkę vertinti neigiamai.
Tyrėjai nustatė, kad mažametės mergaitės per dieną vidutiniškai 6,9 valandos naudojasi elektroniniais įrenginiais – mobiliaisiais telefonais, asmeniniais kompiuteriais, televizoriais. Įdomu tai, kad akis į akį mergaitės bendrauja vidutiniškai vos 2,1 valandos per dieną.
Mokslininkai mano, kad gyvai matydami kitų žmonių veidus vaikai mokosi suprasti emocijas ir tai teikia jiems daugiau pasitikėjimo. O bendravimas internetu per tokias programas kaip „Skype“ nėra pakankamas gyvo bendravimo pakaitalas, nes tuo pačiu metu vaikai linkę užsiimti kitais reikalais – naršyti internete ir panašiai. C. Nassas pabrėžė, kad vaikai, gyvenantys šeimose, kuriose šeimos nariai nuolat spokso į išmaniųjų telefonų ekranus, laikui bėgant gali patirti rimtų emocinių sutrikimų.
Naujausios technologijos skirtos kasdieniam mūsų gyvenimui palengvinti, tačiau panašu, kad už įvairius patogumus, kuriuos teikia asmeniniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai, turėsime sumokėti savo vaikų emociniu ir psichologiniu vystymusi.
