Manoma, kad iki 2050-ųjų, siekiant išmaitinti sparčiai gausėjančią žmoniją, reikės bent 60 proc. daugiau maisto. Po keturiasdešimties metų žmonių skaičius pasaulyje gali pasiekti devynis milijardus, ir jau dabar yra šalių, kur žmonės badauja.
Jungtinės Karalystės daržovių genetikos asociacijos profesorius Seanas Mayesas teigia, kad yra daug priežasčių, dėl ko reikiamo maisto kiekio išauginimas bus didelis iššūkis visiems.
Jo teigimu, nėra vieno sprendimo ir jo niekada nebus, tad reikia apgalvoti visus įmanomus būdus, kad netolimoje ateityje negrėstų badas.
BBC.co.uk pateikė kelias idėjas – mokslininkai tiki, kad jos ateityje galėtų padėti spręsti maisto trūkumo problemą.
Gausesniam derliui – chemikalai
Visame pasaulyje kylant temperatūrai, potvyniai ir sausra vis labiau veiks maisto produkciją, o tinkamos maistui auginti žemės nėra itin daug. Specialistai neseniai išrado chemikalą, kuris galėtų padėti apsaugoti daržoves, javus ir kitas grūdines kultūras nuo aukštos temperatūros.
„Kai užpurški chemikalo ant augalų, jis stabdo vytimą, atstato vandens trūkumą ir padaro augalą atsparesnį aplinkos poveikiui“, – BBC.co.uk teigė Kalifornijos Riversaido universiteto specialistas Seanas Cutleris, atlikęs tyrimą.
Jo teigimu, šio chemikalo galima lengvai ir pigiai išgauti. Negana to, jis padeda augalams sparčiau augti.
Chemikalų purškimas, anot specialisto, yra vienas iš būdų, kaip paskatinti derliaus augimą.
Maisto spausdinimas
Kompanijos, orientuotos į technologijų kūrimą, ieško būdų, kaip būtų galima padauginti įvairių daiktų skaičių. Maisto spausdinimas pamažu taip pat tampa realybe. Pavyzdžiui, NASA eksperimentuoja su atspausdintu maistu, kuriuo siekiama išmaitinti į ilgas kosmoso keliones išvykusius kosmonautus. Kita kompanija „Modern Meadow“ teigia galinti atspausdinti dirbtinės mėsos, o Ekseterio universiteto specialistai jau sugebėjo atspausdinti šokolado.
Technologijų kompanijos „Autodesk“ atstovas Carlosas Olguinas teigia, kad 3D technologijos ir spausdinimas greitai bus sujungtos į 3D spausdinimo ekosistemą, į kurią įtrauktas maisto, vaistų, organų ir audinių spausdinimas.
Seniai pamiršti grūdai
Žmonija pasitelkia tik nedidelę augalų dalį, siekdama prasimaitinti. Tai kviečiai, ryžiai ir miežiai, kurie sudaro daugiau nei 60 proc. mūsų mitybos raciono. Malaizijos mokslininkai ieško „pamirštų“ maistinių kultūrų, naudotų valgiui prieš šimtus metus ir galėjusių augti esant ir itin nepalankioms sąlygoms, pavyzdžiui, sausros metu. Dabar žmonijai reikia būtent tokių grūdinių kultūrų, kurios gerai augtų keičiantis klimatui ir prastėjant sąlygoms.
„Yra daug sorų, panašių į grūdus, išsivysčiusių dar senais laikais. Kai kurios iš jų yra tarp sausrą labiausiai toleruojančių augalų“, – teigė Notingemo universiteto atstovas Seanas Mayesas, tyrinėjantis tokias kultūras Malaizijoje.
Arba, pavyzdžiui, Bambaros riešutai buvo labai populiarūs Afrikoje, prieš atrandant žemės riešutus.
Tiesa, per menkai išvystyta infrastruktūra ir resursų trūkumas besivystančiose šalyse sukels rimtų iššūkių, siekiant įgyvendinti šį sumanymą, ir juos teks kokiu nors būdu įveikti.
Genetiškai modifikuotas maistas
Genetine modifikacija laboratorijose siekiama dirbtinai patobulinti genetinę maisto sudėtį. Mokslininkai perkelia reikiamą geną iš vieno organizmo į kitą ir taip genetiškai modifikuoja produktus. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė, kad genetiškai modifikuoti produktai gali būti netgi saugesni nei tradiciniai, nors tai ir neįprastas teiginys. Dauguma prekybos centrų nebeprekiauja genetiškai modifikuotu maistu, tačiau juo maitintų gyvulių mėsa pardavinėjama visame pasaulyje.
Teigiama, kad netolimoje ateityje nebus tokios prabangos atsisakyti genetiškai modifikuoto maisto kaip galimybės išmaitinti žmoniją.
Mažas žmogus
„Augalas šiltnamyje išauga labai didelis, tačiau perkeltas į lauką jis nusilps, nes negalės apsisaugoti“, – tokią analogiją pateikė Arne'as Hendriksas. Jo teigimu, esant tinkamoms aplinkos sąlygoms, žmonės galėtų sumažėti. Jis pastebėjo, kad žmonės suvartoja daug daugiau cukraus, baltymų ir riebalų, nei prieš du šimtmečius. Dėl šios priežasties žmonės auga tiek į plotį, tiek į ūgį.
Vyras teigė, kad tai ne evoliucijos pasekmė, o netinkamų mitybos įpročių, ir pridūrė, kad aukštesniam žmogui reikia daugiau maisto, taigi mažesnis žmogaus ūgis galėtų būti viena iš mažesnio maisto kiekio suvartojimo priežasčių.
Mokslo srityje ši teorija nėra visiškai nauja. Pavyzdžiui, Indonezijoje esančios į žmones panašios būtybės floresai sumažėjo, kad prisitaikytų prie aplinkos. Yra teorija, kad metro ūgio būtybės, neoficialiai vadinamos hobitais, evoliucionavo iš Homo erectus, t.y. stačiojo žmogaus.
