Praėjusią savaitę Vilniuje pristatytas didžiulės apimties mokslinės veiklos Lietuvoje vertinimas. Lietuvos mokslinę veiklą vertinę net 46 tarptautiniai ekspertai, aplankę visas Lietuvos mokslo institucijas ir išnagrinėję jų veiklos rezultatus, pateikė savo rekomendacijas, kokiu keliu toliau reikėtų eiti siekiant aukštesnės mokslo kokybės.
Aptariamas tyrimas tikrai išsamus, gilus ir iškalbingas. Iš jo matyti dabartinis Lietuvos mokslo vaizdas ir tendencijos. Iš jo taip pat matyti tiek privalumai, tiek trūkumai. Pavyzdžiui, biomedicinos ar fiziniuose moksluose mūsų mokslo institucijos ir jų mokslinė veikla atrodo gana solidžiai, humanitariniuose ar žemės ūkio moksluose – pakenčiamai, o tarkime socialiniuose moksluose – labai jau liūdnai. Ypač svarbu, kad tai užsienio ekspertų vertinimas ir jų negalima kaltinti šališkumu ar angažuotumu.
Beje, ekspertai paskelbė ne tik išvadas, ne tik parodė mokslo lygį atskiruose Lietuvos universitetuose, institutuose ar kitose mokslo institucijose, bet ir pateikė daugybę pastebėjimų, pasiūlymų ir net patarimų. Kitaip tariant, pamatėme save iš šalies. Taigi, kokie yra tarptautinių ekspertų pastebėjimai apie Lietuvos mokslą?
Visų pirma, jie buvo sužavėti Lietuvos mokslo infrastruktūra, jų žodžiais, mūsų mokslininkų turima įranga itin naujoviška bei moderni ir jos gali pavydėti net dažnas Vakarų šalių kolega. Ekspertai sutarė, kad Lietuva turi ne tik įspūdingą infrastruktūrą, bet ir daug talentingų žmonių, didelį mokslinės veiklos potencialą. Tik visu tuo nelabai tinkamai pasinaudoja.
Štai profesoriaus iš Nyderlandų Laurenso Katgermano žodžiai: „Apsilankęs Lietuvos mokslo institucijose pastebėjau, kad žmonėms čia gana gerai sekasi plėtoti mokslinę veiklą, netgi vertinant tarptautiniu lygmeniu. Jie daro gerus dalykus, bet niekas to nežino“. Tiek šis, tiek kiti ekspertai akcentavo, kad šiais laikais svarbu ne tik atlikti kokybiškus mokslo tyrimus, bet ir juos tinkamai pristatyti tiek tarptautinei mokslo bendruomenei, tiek visuomenei. To daryti Lietuvos mokslininkams nelabai sekasi, o kai kuriose mokslo institucijose netgi visai nesiseka. Taigi, tai pirmas trūkumas.
Antras aspektas, kuriam ekspertai sutartinai pataria skirti daugiau dėmesio, tai žmogiškieji resursai. Kitaip tariant, svarbu rasti lėšų didesniems atlyginimams tiek jau dirbantiems Lietuvoje, tiek iš užsienio atvykstantiems mokslininkams, tiek didesnėms doktorantų stipendijoms.
Beje, ekspertai atkreipė dėmesį, kad Lietuvai nedelsiant būtina stiprinti ir gausinti doktorantūros sektorių, nes mūsų šalyje aukštosiose mokyklose dirba labai daug profesorių, bet jos turi labai mažai doktorantų. Nors ekspertus sužavėjo mūsų doktorantų entuziazmas, tačiau jų skaičių reikia didinti – kitaip Lietuva greitai pateks į akligatvį.
Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro MOSTA atstovės Jūratės Žuolytės, dažnas ekspertas neslėpė ir nuostabos sužinojęs Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų skaičių. Jų nuomone, būtent centralizacija arba sutelkti ištekliai galėtų būti dar vienas labai svarbus žingsnis aukštesnės kokybės link. Svarbiu iššūkiu Lietuvos mokslo sistemai ekspertai įvardina mokslinės veiklos fragmentaciją. „Dabartinės Lietuvos mokslo politikos problema yra fragmentacija, kai daug mažų tyrėjų grupių vykdo daug skirtingų tyrimų užuot ieškoję, kur galėtų sutelkti jėgas“, - pastebi Eksperimentinės medicinos instituto Vengrijoje profesorius Gaboras Makara. „Jums reikia specializacijos, reikia žinoti savo stiprybes, kurias galėtumėte pabrėžti. Turite galvoti kaip tapti globaliais kurios nors, kad ir labai siauros srities, lyderiais“, - patarė Aberdyno universiteto profesorius emeritas Kenas Thomsonas. Na ir daugelis ekspertų pastebėjo, kad ypatingai Lietuvai būtina stiprinti mokslinių tyrimų vadybą.
Apibendrinant derėtų pastebėti, kad pagaliau pamatėme nešališką savo mokslo lygi, sužinojome, kaip mūsų mokslininkai ir jų mokslinė veikla atrodo tarptautiniame kontekste. Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai, universitetų rektoriai ir mokslininkai šį tyrimą aptarė, vieni pasidžiaugė, kiti paburnojo, eilinį kartą papriekaištavo dėl vertinimo metodikos. Ir viskas pritilo. Bet taip neturėtų būti.
Aptariamo tyrimo išvados turėtų būti postūmis veikti ir keistis, kitaip tariant, kelti mūsų mokslo lygį ir kokybę, gilinti tarptautiškumą. Juk tokių tyrimų esmė ne vien pasmalsavimas, jie turėtų nulemti pokyčius.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis užsiminė, kad šį tyrimą lydės ir sprendimai. Tai yra, dabar bus išnagrinėti pliusai ir minusai, įvertinti ekspertų pasiūlymai, vyks diskusijos, o tada galima tikėtis ir pokyčių. Tiek kalbant apie doktorantūrą, tiek kalbant apie mokslo finansavimą. Kitaip tariant, Lietuvos mokslo institucijoms nebus leidžiama snūduriuoti ar vegetuoti.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas
